„Jei būtų priimtas sprendimas papildomai skirti asignavimų krašto apsaugai šių metų eigoje, esame pasirengę ir identifikavę sritis bei konkrečius ginkluotės projektus, kurie galėtų būti finansuojami ir kurių įgyvendinimas būtų ankstinamas. Prioritetas būtų skiriamas kariuomenės kovinės galiai, manevrui ir karių apsaugai didinti“, – nurodoma Eltai raštu perduotame atsakyme.
„Krašto apsaugos ministerija dėl šio konkretaus finansavimo šaltinio, skiriant asignavimus gynybai, su Finansų ministerija dar nėra diskutavusi“, – teigia KAM.
Praėjusią savaitę G. Skaistė užsiminė, kad ministerija ieškos fiskalinių priemonių, kaip papildomai apmokestinti rekordiškai išaugusius bankų pelnus – pavyzdžiui, įvesti solidarumo įnašą. Pasak jos, žaibiškai augantys bankų pelnai yra karo ir valstybių reakcijos į kilusį konfliktą pasekmė. Todėl atsižvelgiant į tokias aplinkybes, konservatorė mano, kad į valstybės biudžetą atkeliaujančios pajamos galėtų būti skirtos krašto apsaugos stiprinimui.
KAM pažymi, kad asignavimai būtų skiriami papildomoms pėstininkų kovos mašinoms, šarvuotiems visureigiams, prieštankinėms ir oro gynybos sistemoms, logistiniam transportui, individualiai ginkluotei, karinėms atsargoms ir pan.
Be to, dalis finansų galėtų būti skiriama ir šalyje dislokuotų sąjungininkų karių poreikiams tenkinti.
„Taip pat (skiriama – ELTA) infrastruktūrai, kuri skirta atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms apgyvendinti ir treniruotis, amunicijai ir naujai ginkluotei laikyti, išvystyti“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Visgi, KAM pastebi, kad visi sprendimai, susiję su papildomais asignavimais ir bankų apmokestinimu turėtų būti priimti Vyriausybėje, o kai kuriais atvejais ir Seimo lygiu.
ELTA primena, kad pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, „SEB“ ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą. „Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m. „Luminor“ pelnas visose Baltijos šalyse pernai siekė 124,7 mln. eurų ir buvo 67 proc. aukštesnis nei metais anksčiau. „SEB“ pernai spalio pabaigoje skelbė, kad 2022 m. sausį–rugsėjį uždribo 113,8 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei analogišku metu 2021 m.
Pasak finansų ministrės, jeigu situacija nesikeis, bankų pelnas šalyje šiais metais gali siekti 1 mlrd. eurų, kai įprastu laikotarpiu būdavo apie 300 mln. eurų.
Ministrei užsiminus apie galimą bankų solidarumo mokestį ir gaunamų lėšų perskirstymą krašto apsaugos reikmėms, prezidento Gitano Nausėdos patarėja Ingrida Segalovičienė teigė, kad Lietuvos banko (LB) ir Finansų ministerijos pasiūlytos priemonės – sveikintina iniciatyva. Anot jos, būtų logiška pajamas iš laikinai apmokestintų bankų pelnų skirti krašto gynybai finansuoti.
„Papildomas laikinas bankų apmokestinimas galėtų būti skirtas solidarumo įnašui formuoti. Ir iš tikrųjų ta paskirtis orientuoti jį į gynybos projektų finansavimą tikrai yra logiška, ji atspindėtų dabartinę situaciją ir tą solidarumo prasmę. Tokio solidarumo fondo kūrimas būtų tikrai prasmingas ir naudingas Lietuvai“, – teigė ji.
Tuo metu 2023 m. Lietuvos biudžete gynybai skirta 2,52 proc. nuo BVP.
Dar prieš galutinį biudžeto priėmimą Seime, Vyriausybė jį patikslino ir numatė laisvesnes galimybes skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui, o bendram biudžeto deficitui nekintant.
