„Tai didžiulis smūgis mūsų politinei sistemai. Čia nebus jokių laimėjusių, pralaimėjusių. Pralaimėję bus visi. Galbūt kažkas iš to norės užsidirbti ir užsidirbs trumpalaikių politinių dividendų, tačiau pasitikėjimas mūsų politine sistema patyrė ženklų smūgį. Ir, tiesą sakant, šis baisus pedofilijos reiškinys atėjo jau iki mūsų teisėkūros institucijos“, – TV3 laidoje „Dėmesio centre“ teigė G. Nausėda.
Prezidentas akcentuoja, kad visiems reikėtų siekti, kad neatsakytų klausimų šioje istorijoje liktų kuo mažiau.
„Ypatingai ta partija, kurios atstovas gali būti apkaltintas tokio pobūdžio nusikaltimais. Nes kuo daugiau liks skeletų spintoje, tuo ilgesnį laiką tie skeletai virs iš spintos. Ir šiuo metu, kai sprendžiame nacionalinio saugumo klausimus, rimtas ekonomines problemas, socialinės politikos problemas, turėti tokio pobūdžio nuolatinę, besitęsiančią krizę, yra tiesiog nepateisinama“, – sakė G. Nausėda.
„Tenka apgailestauti, kad vis dėlto nugalėjo tie, kurie norėtų, kad tie skeletai spintoje toliau būtų. Tarėsi, kad jie užrakino šią spintą ir nieko iš ten nebeiškris, bet pasakysiu metaforiškai – tiesa išėjo iš aptvaro. Mes su ja dar kol kas galbūt dar ir nesusitikome, bet tikrai manau, kad teisėsaugos institucijos dirbs. Ir manau, kad šioje istorijoje gausime atsakymus į klausimus, nes tai yra nepaprastai svarbu žvelgiant į priekį“, – pridūrė jis.
G. Nausėda pabrėžia, kad keistai atrodo ir tai, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai, dar visai neseniai fotografavęsi su K. Bartoševičiumi, teigia neprisimenantys, kas šį asmenį įtraukė į partijos rinkiminį sąrašą.
„Partijoms žvelgiant į priekį reikėtų galvoti, kokius asmenis ir kokiais principais juos pasitelkia. Nes keistoka, kuomet matai, kad politikai, kurie su tuo žmogumi fotografavosi bendrose nuotraukose ir bendruose renginiuose, staiga praranda atmintį ir nebeprisimena, iš kur tas asmuo ir kokiomis aplinkybėmis atsirado. Tai yra ganėtinai keista“, – pažymėjo šalies vadovas.
ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės. Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.
Savo ruožtu socialdemokratų partija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami išsiaiškinti, kas galimai Seime nutekino slaptą informaciją K. Bartoševičiui, tačiau prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
