Neatsakyti K. Bartoševičiaus skandalo klausimai politikus daro pažeidžiamais: gali būti ir šantažuojami

Generalinė prokuratūra nusprendė nesiimti tyrimo dėl galimo informacijos nutekinimo buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, nes, prokurorų manymu, nusikalstama veika nebuvo padaryta. Nors opozicija sutinka, kad kažkokiu būdu K.Bartoševičių pasiekusi žinia žalos ikiteisminiam tyrimui nepadarė, išlieka politikų atsakomybės ir pasitikėjimo jais klausimas.

 Klausimų toliau kelia ir išsiskirianti generalinės prokurorės N.Grunskienės ir Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen istorija apie tai, ar parlamento vadovė buvo iš anksto informuota, kad sunkūs kaltinimai bus pareikšti ne Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui, ar ne.<br> lrytas.lt montažas.
 Klausimų toliau kelia ir išsiskirianti generalinės prokurorės N.Grunskienės ir Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen istorija apie tai, ar parlamento vadovė buvo iš anksto informuota, kad sunkūs kaltinimai bus pareikšti ne Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui, ar ne.<br> lrytas.lt montažas.
Kristijonas Bartoševičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kristijonas Bartoševičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kristijonas Bartoševičius.<br>T.Bauro nuotr.
Kristijonas Bartoševičius.<br>T.Bauro nuotr.
Kristijonas Bartoševičius.<br>T.Bauro nuotr.
Kristijonas Bartoševičius.<br>T.Bauro nuotr.
Kristijonas Bartoševičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kristijonas Bartoševičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kristijonas Bartoševičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kristijonas Bartoševičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kristijonas Bartoševičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kristijonas Bartoševičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Feb 16, 2023, 10:28 AM, atnaujinta Feb 16, 2023, 2:23 PM

Dėl šios priežasties po kreipimosi į prokuratūrą nieko nepešę socialdemokratai iš stalčiaus ketina traukti planą „B“ – kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši aiškintųsi, kas ir kokiu būdu galėjo informuoti K.Bartoševičių apie prokuratūros ketinimus mesti jam įtarimus dėl vaikų tvirkinimo.

Klausimų toliau kelia ir išsiskirianti generalinės prokurorės Nidos Grunskienės ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen istorija apie tai, ar parlamento vadovė buvo iš anksto informuota, kad sunkūs kaltinimai bus pareikšti ne Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui, ar ne.

Be kita ko, informaciją apie tai, kad K.Bartoševičius iš Seimo traukiasi visai ne dėl asmeninių priežasčių, o dėl to, jog figūruoja ikiteisminiame tyrime, pirmasis pranešęs apžvalgininkas, dienraščio „Lietuvos ryto“ žurnalistas Tadas Ignatavičius stebisi N.Grunskienės teiginiais neva jis apie įtarimus K.Baroševičiaus sužinojęs iš Seimo kanceliarijos.

Socialdemokratai imsis atsarginio plano

Išnagrinėjus šių metų vasario 3 d. Generalinėje prokuratūroje gautą Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pareiškimą, kuriuo prašyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl spėjamo duomenų apie ikiteisminį tyrimą perdavimą dabar jau buvusiam Seimo nariui K.Bartoševičiui, prokuratūra atmetė šį prašymą.

Nurodoma, kad ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai pareikšti K.Bartoševičiui, organizuojantis prokuroras, inicijuodamas kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro imuniteto panaikinimo, įvertino, jog dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos taps vieša.

„Kitos išeities prokurorai neturi, nes aiškaus nusikaltimo nėra. Jau anksčiau generalinė prokurorė indikavo, kad žala ikiteisminiam tyrimui nepadaryta“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo žurnalistas T.Ignatavičius.

Nepaisant to, jo teigimu, lieka daug neatsakytų klausimų, į kuriuos atsakymus žinantys politikai gali tapti šantažo įrankiais.

„Konservatoriams, tos istorijos dalyviams gal ir palengvėjo, nes Seime, prokuratūroje tyrimo nėra, tarsi viskas čia tyku, ramu ir galbūt greit pasimirš. Bet ši situacija gali turėti galimas rizikas – šantažą, manipuliavimą – ir tie politikai, kurie kažką žino ir slepia, gali tapti pažeidžiami“, – pastebėjo T.Ignatavičius.

Socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas patikino, kad pamiršti galimo informacijos nutekinimo skandalo tikrai neketinama.

„Mes nusprendėme, kad vis tik reikia prisiminti tokį įstatymą, kuris buvo priimtas 2006 metais, tai – Valstybės politikų elgesio kodekso įstatymas. Pagal šį kodeksą, tokius atvejus tirti ir nagrinėti turėtų Vyriausioji tarnybinė etikos komisija.

Aišku, Seimo narių elgesio ji netiria, tai tirti turėtų Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Ji turėtų pasižiūrėti, ar iš tikrųjų politikai, kurie šioje istorijoje vienaip ar kitaip veikė (...) visada laikėsi atvirumo, ar kažką bandė slėpti. Tegul dirba tie, kurie prižiūri etiką“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ dėstė J.Sabatauskas.

Tiesa, paties kreipimosi į Seimo etikos sargus socialdemokratai parengti dar nespėjo, šios iniciatyvos neaptarė ir su kitomis opozicinėmis frakcijomis, todėl kol kas neatskleidžia, kas taps jų taikiniais. Kaip vieną iš variantų J.Sabatauskas įvardijo parlamento vadovę V.Čmilytę-Nielsen.

„Tai – atsitraukimas nuo kalbų, kad opozicija inicijuos apkaltą V.Čmilytei-Nielsen ir R.Morkūnaitei-Mikulėnienei, nes kalba jau eina tik apie etikos dalykus. Bet jie ir yra pagrindiniai šioje istorijoje po prokuratūros išaiškinimo, kad čia neina kalba apie nusikaltimą.

Nepasitikėjimas jau yra kita procedūra, natūralu, kad opozicija gali nebepasitikėti“, – socialdemokratų iniciatyvą įvertino T.Ignatavičius.

Stebisi generalinės prokurorės pareiškimais

Apžvalgininkas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu glumina ir pačios generalinės prokurorės komentarai. Pirmiausia išsiskyrė jos ir V.Čmilytės-Nielsen versijos, ar N.Grunskienė lemtingąjį penktadienį nuramino Seimo pirmininkę, kad ikiteisminiame tyrime jos bendrapartiečiai nefigūruoja.

V.Čmilytė-Nielsen, neeilinės Seimo sesijos metu atsakinėdama į parlamentarų klausimus, pasakojo iš generalinės prokurorės išgirdusi šiuos žodžius, tačiau pati N.Grunskienė tikina jokios frakcijos pavadinimo neminėjusi.

Tuo metu T.Ignatavičius teigia nesuprantis, kuo N.Grunskienė rėmėsi viešai kalbėdama, kad į Generalinę prokuratūrą sausio 23-ąją skambinęs "Lietuvos ryto" žurnalistas jau turėjo informaciją, jog generalinė prokurorė ruošiasi kreiptis į Seimą dėl K.Bartoševičiaus teisinės neliačiamybės panaikinimo ir tokia informacija jį esą pasiekė iš Seimo kanceliarijos. 

Žurnalisto teigimu, prokuratūros atstovų jis pasiteiravo, ar iš Seimo pasitraukiantis politikas figūruoja kokiame nors ikiteisminiame tyrime, nes tokių gandų jau esą sklandė politikos užkulisiuose. 

„Nežinau, iš kur generalinė prokurorė ištraukė, kad žurnalistas informaciją gavo iš Seimo kanceliarijos. Aš neigiu tai sakęs. Aš, aišku, savo šaltinių negaliu atsikleisti nei prokuratūrai, nei pasakysiu dabar“, – laidoje teigė „Lietuvos ryto“ žurnalistas.

Kita vertus, anot T.Ignatavičiaus, matant, kad N.Grunskienės ir su ja bendravusių asmenų versijos apie įvykusius pokalbius išsiskiria ne pirmą kartą, ši situacija jo nestebina.

„Taip, aš paskambinau Generalinei prokuratūrai, kai jau buvo informacija, kad K.Bartoševičius traukiasi iš Seimo, kad yra parašytas jo kreipimasis į VRK ir jau buvo frakcijos seniūnės komentarai, jog jis traukiasi dėl asmeninių priežasčių, galimai apie tai jau galvojo pusmetį, metus ar pusantrų.

Tada paskambinau į prokuratūrą, nes man buvo patarta K.Bartoševičiaus pasitraukimo priežasčių ieškoti būtent ten.

Iš to galiu daryti prielaidą, kad, jeigu jau buvo žinoma man, galėjo būti žinoma ir kitiems žurnalistams. Neabejoju, kad, jeigu jau žinojau aš, galėjo žinoti ir daugiau žmonių – premjerė, Seimo pirmininkė, frakcijos vadovai“, – svarstė T.Ignatavičius.

Žurnalistas spėja, kad prokuratūra, supratusi, kad informacija apie K.Bartoševičių jau yra žinoma žurnalistams, Seimo pirmininkei išsiuntė antrąjį laišką, kuriame įvardijo politiko, dėl kurio prašoma šaukti neeilinę sesiją, pavardę.

Pasak jo, šaltinis, kuris pasidalijo su juo informacija, greičiausiai tai padarė nuogąstaudamas, kad K.Bartoševičius gali palikti Seimą tyliai ir visuomenė apie jam pareikštus įtarimus būtų sužinojusi kažkada vėliau, po kelių mėnesių ar net po metų.

„Gerbiamas Tadas čia viską sugadino“, – ironizavo J.Sabatauskas.

Laidą „Lietuva tiesiogiai“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį, antradienį ir trečiadienį 16:30 per „Lietuvos ryto“ televiziją bei platformoje lrytas.tv.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.