Savo ruožtu karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys tvirtina, kad, nors idėja ir yra verta diskusijos, jos įgyvendinimas esą galėtų dar labiau apsunkinti vokiečių brigados atsiradimo Lietuvoje klausimą.
Be to, anot eksperto, lenkai turi visas sąlygas vykdyti karinį pasirengimą visai šalia Lietuvos sienos, o tokių pačių sąlygų jiems sudarymas mūsų teritorijoje pareikalautų papildomų resursų.
Ragina valdžią atsigręžti į lenkus
Lietuvos valdžiai remiantis į vokiečius ir bandant juos prisikviesti čia dislokuoti savo brigadą, signataras A.Januška mato išeitį – politikai visomis įmanomomis priemonėmis dabar turėtų stiprinti strateginę partnerystę su Lenkija ir tartis dėl šios šalies karių brigados dislokavimo mūsų sienos pusėje.
Jo teigimu, Lenkija karo Ukrainoje akivaizdoje tampa viena iš svarbiausių NATO valstybių, o tai įrodo ir antras per metus JAV prezidento Joe Bideno vizitas būtent į šią šalį.
„Tai rodo ypatingą vaidmenį, kurį JAV skiria Lenkijai. Galima sakyti, Lenkija yra humanitarinė supervalstybė, kuri priglaudė milijonus ukrainiečių, ir tampa militarine supervalstybe Europos mastu, nes jos kariuomenė yra reitinguojama aukščiau, nei Vokietijos, ir atsilieka tik nuo Prancūzijos kariuomenės. Jie planuoja padvigubinti savo karių skaičių ir pralenkti Prancūziją.
Greičiausiai lenkai bus numeris 1. Jie perka ginklus, šiemet išleis maždaug 4 proc. (nuo BVP, – aut.past.), perka šimtus tankų iš Pietų Korėjos, nelaukia 3–4 metus, kada JAV paruoš „Abrams“. Jie ginkluojasi dabar, nes supranta, kad laiko nėra.
Tai yra valstybė, kuri suvokia tai, ką sakome ir mes – jeigu karas Ukrainoje baigsis, grėsmė mums nesibaigs“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Pusvalandis su Valatka“ kalbėjo A.Januška.
Signataras stebėjosi, kodėl Lietuva iki šiol ignoruoja partnerystės su Lenkija svarbą.
„Esu bendravęs su kai kuriais žmonėmis iš valdžios, kurie sako, kad jie tam neprieštarauja, bet pradeda abejoti, ar lenkai nori mūsų ir t.t. Ta pati situacija, kai reikia rodyti aktyvumą, iniciatyvumą, kalbėtis...
Aš manau, kad URM tai tikrai turėtų suprasti, ministras G.Landsbergis ne taip seniai yra pasirašęs Baltijos šalių ir Lenkijos deklaraciją apie tam tikrus strateginius dalykus“, – pabrėžė jis.
A.Januška atkreipė dėmesį, kad prieš kelias dienas Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda turėjo darbinį pokalbį su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda, po kurio pasirodė tik blankus pranešimas apie aptartas temas.
„Mūsų pranešimas buvo apie NATO summitą, pasiruošimą, dar kažką... Pasižiūrėjau, Lenkijos prezidentas net neinformavo apie tą susitikimą, matosi, kad tai buvo darbinis susitikimas. Bet tai yra gera proga, nes bus susitikimas ne tik su J.Bidenu, bet ir taip vadinamo Bukarešto devintuko. Tai yra Višegradas, Baltijos šalys, Bulgarija, Rumunija.
Labai esminis regioninis susitikimas su JAV prezidentu, kur galima nuveikti labai daug“, – tvirtino signataras.
Jis vylėsi, kad Lietuvos ir Lenkijos vadovų pokalbyje buvo aptartos ir šalių bendradarbiavimo gynybos klausimais temos:
„Nesimato jokios iniciatyvos. Nežinau, gal viskas yra, taip sakant, slapta, kažkokie dokumentai ruošiami. Tai būtų gerai. Visai netrukus pamatysime, ar buvo išnaudota šita proga.“
Turi abejonių dėl dviejų aspektų
Vertindamas siūlymą diskutuoti dėl Lenkijos kariuomenės brigados Lietuvoje dislokavimo, karybos apžvalgininkas E.Papečkys pasidalijo abejonėmis, ar tai iš tiesų būtų tinkamas sprendimas.
„Aš gyvenu Lenkijos kaimynystėje ir nematau skirtumo, ar Lenkijos brigada stovės Suvalkuose už 60 km nuo mano namų, ar Lenkijos brigada stovės Lietuvoje. Saugumo prasme. Visomis kitomis prasmėmis aš žinau, kad Lietuvoje dislokuoti lenkiška brigadą būtų labai didelis iššūkis abiem valstybėms.
Lenkijos brigada pas save turi visą mokymų bazę, pilnai įrengtą infrastruktūrą, lazerinę mokymo sistemą – pradedant nuo skyriaus, baigiant visa brigada. Visa tai įrengti Lietuvoje, kad lenkų kariai galėtų vykdyti karinį parengimą, reikalautų resursų ir kažin ar būtų tikslinga“, – svarstė jis.
Anot eksperto, kyla klausimas, ar tokiu atveju, jei gautume lenkus, nugaros mums neatsuktų vokiečiai.
„Mintis nebloga, bet tokiu būdu mes patys prisiimame atsakomybę už savo regioną. Ar Lenkijai ir Lietuvai nebūtų sunkiau prašyti sąjungininkų dėmesio? Štai, Lenkija atiduoda brigadą, jūs kartu vykdote tą patį, ko prašote, tai kam tada reikalinga Vokietijos brigada ar JAV batalionas?
Gal jums tų pajėgų tada užtenka?“ – klausimus, kuriuos gali kelti kiti sąjungininkai, išskyrė E.Papečkys.
Tačiau į tokį pastebėjimą A.Januška pats atsakė klausimu, ką karybos apžvalgininkas laiko Lietuvos sąjungininkais.
„Lenkija ir yra mūsų didžiausia sąjungininkė. Nemanau, kad yra konkurencija, kas ką duos, kas neduos, nes Lietuvoje reikalingi gynybiniai pajėgumai ir tas žaidimas su brigada... Gali kaip nori optimistiškai žiūrėti, bet tai yra nepakankamas dalykas. Apie tai buvo kalba ir NSGK, kad mes turime kalbėti apie sąjungininkų pajėgų diviziją.
Lenkijos brigada yra ta pati sąjungininkų brigada, tas pats priešakinis dalykas“, – aiškino jis.
Kodėl svarbu, kad brigada stovėtų Lietuvoje?
Be kita ko, A.Januška tvirtino, kad yra didelis skirtumas, kur stovi brigada.
„Ta pati logika, kurią mes girdėjome, deja, yra taikoma ir kariuomenėje. Mes jau esame girdėję, kad ir vokiečiai gali būti Vokietijoje. Čia bus kažkoks štabas ir to užteks. Manau, tai yra esminis problemos vertinimas. Mes kalbame apie karą, o reikia sudaryti sąlygas, kad to karo nebūtų. Svarbiausia yra atgrasymas.
Lenkija, kuri dabar ginkluojasi, išleidžia 4 proc., sako, kad visko yra per mažai. Jie sako, kad mes ginkluojamės tam, jog niekas mūsų neužpultų. Mes negalime apsiginkluoti per metus, dvejus taip, kad Rusija mūsų išsigąstų ir neužpultų, ypač, jeigu bus daroma taip, kaip daroma Ukrainoje – norima pagrindinę Rusiją sujungti su Krymu.
Jeigu bus bandoma sujungti pagrindinę Rusiją su Baltarusija ir Kaliningradu... Čia yra problema. Kai NATO sako, kad mes ginsime kiekvieną colį, niekas tuo negali abejoti. Problema yra tame, kad tai greičiausiai bus teritorijos atsiėmimas, ne atgrasymas.
Kai reikia gintis ir atsiimti teritoriją, klausimas, kas iš mūsų liks čia, Lietuvoje, kiek gyventojų?“ – klausė jis.
Signataras įsitikinęs, kad Lietuvoje privalo būti tiek Lenkijos, tiek Vokietijos, tiek JAV pajėgos ir už tai reikės brangiai mokėti, tačiau svarbesnės srities, nei šalies saugumas, nėra.
„Visiškai sutinku, kad Rusiją reikia atgrasyti. Tačiau Rusijos vien turimais kariniais pajėgumais neatgrasysi. Rusija labiausiai bijo kolektyvinio atsako, kolektyvinės gynybos. Kaip mes jai įrodysime, kad kolektyvinė gynyba yra stipri? Šiandien jiems to įrodinėti nereikia, šiandien jie tai supranta.
Rusija tiki, kad šiandien užkabinti NATO, netgi surengti ginkluotą provokaciją prieš NATO ji negali sau leisti. Ji puikiai supranta, kad Baltijos valstybės, Lenkija bus ginama, suveiks NATO sutartis ir atkirtis bus čia pat ir nedelsiant“, – poziciją išsakė E.Papečkys.
„Aš nesu prieš Lenkijos brigadą Lietuvoje. Tik man atrodo racionaliau, kad Lenkijos brigada ir būtų Lenkijoje, ir mes būtume bendrame junginyje, kaip yra vokiškas korpusas, į kurį įeis Lietuvos brigada ar divizija, galbūt taip pat mūsų brigada galėtų įeiti į lenkiško korpuso, Lenkijos divizijos sudėtį.
Tuo labiau, kad netoli mūsų numatyta kurti dar vieną papildomą Lenkijos diviziją“, – apibendrino jis.
