2010 metų gegužę Reda Mikelionienė, palikusi vos ketverių metų savo dukterį motinai, išvyko neva į Ispaniją skinti apelsinų, tačiau dingo kaip į vandenį. Moters artimieji blaškėsi negalėdami su ja susisiekti ir nežinodami, kaip ją rasti, kol per pažįstamus, kurių pažįstami viešėjo Kinijoje, sužinojo, kad Reda įkalinta šioje šalyje iki gyvos galvos.
Dabar R.Mikelionienei – 38-eri. Marijampolės savivaldybėje pas močiutę augusi ir motina ją vadinanti Redos duktė – jau paauglė. Per tuos 12 metų biologinė motina su dukra nė karto nesikalbėjo ir viena kitos nematė.
2010-ųjų birželį narkotikus gabenanti Lietuvos pilietė R.Mikelionienė buvo sulaikyta Šanchajaus Pudongo tarptautiniame oro uoste.
Kinai aptiko pas lietuvę apie 3 kg narkotinės medžiagos. Nei kokios, nei iš kur ją gavo Reda, jos artimieji nežino. Nebūtų sužinoję ir apie tai, kad R.Mikelionienė sulaikyta ir iki gyvos galvos įkalinta Kinijoje, jei ne atsitiktinių keliautojų informacija.
Tik tuomet, padedami Kinijoje tada dar veikusios Lietuvos ambasados, nuteistos moters artimieji pagaliau galėjo užmegzti ryšį su kaline.
Bet dabar, pašlijus Pekino ir Vilniaus santykiams, galimybių bendrauti vėl beveik nėra, o Kinija ignoruoja visus Lietuvos atstovų paklausimus ar prašymus perkelti lietuvę atlikti bausmės į tėvynę.
Policija tyrimą nutraukė
„Šeiminis Redos gyvenimas nesusiklostė: kai pastojo, prasidėjo visokios nesąmonės su vyru, gimus dukteriai jie ėmė nesutarti vis labiau, tėvui ta mergaitė trukdė. Reda turėjo kulinarės-konditerininkės diplomą, buvo nebloga šeimininkė, tačiau dirbo pardavėja.
Prižiūrėdama dukterį neišsimiegodavo, į darbą eidavo pavargusi, parduotuvėje prasidėjo trūkumai, Reda pradėjo išgėrinėti.
Galiausiai ją užverbavo viena ponia neva dirbti Ispanijoje ir Reda išvyko – kurį laiką su ja dar pabendraudavome telefonu, bet paskui duktė dingo“, – net prabėgus daugiau kaip dešimtmečiui B.Matulevičienė graudinosi „Lietuvos rytui“ pasakodama apie vyresniąją dukterį.
Negalėdami susisiekti su į užsienį išvykusia R.Mikelioniene jos artimieji parašė pareiškimą policijai dėl dingusio asmens, bet galiausiai patys išsiaiškino, kad Reda kali Kinijoje, ir ikiteisminis tyrimas dėl dingusio asmens buvo nutrauktas. Apie tai, kaip R.Mikelionienė įkliuvo, jos artimieji žino labai nedaug: motina įsitikinusi, kad gabenti narkotikus jos dukterį kažkas privertė.
Su tais pačiais žmonėmis lyg ir dirbusi kita lietuvė Žistina tų pačių 2010 metų vasarą buvo sulaikyta Kirgizijoje. Nėščia moteris gabeno 5,3 kg heroino.
R.Mikelionienės artimųjų žiniomis, Žistina Kirgizijoje buvo nuteista kalėti 10 metų ir jau išėjo į laisvę, o Redai Kinijoje skirta bausmė iki gyvos galvos. Tiesa, vėliau ši bausmė sušvelninta, ir lietuvė į laisvę turėtų išeiti 2031 m. liepos 23 d.
Retos progos pakalbėti
Apie tai, kaip ir dėl kokių priežasčių R.Mikelionienė atsidūrė Šanchajaus moterų kalėjime, mažai žino ir 2015–2020 m. Lietuvos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Kinijos Liaudies Respublikoje dirbusi Ina Marčiulionytė.
Kai I.Marčiulionytė atvyko dirbti į Kiniją, jau buvo prabėgę daugiau kaip penkeri metai nuo R.Mikelionienės sulaikymo ir nuteisimo.
Nors paprastai su užsienyje kalinčiais Lietuvos piliečiais bendrauja konsulai, būtent ambasadorė buvo saitas tarp Šanchajuje kalinčios R.Mikelionienės ir jos šeimos.
„Aš pirmoji aplankiau Redą kalėjime, nes kaip tik keliavau su reikalais į Šanchajų. Kai su žmogumi susipažįsti, jauti pareigą ir toliau palaikyti su juo ryšį, tad dar kelissyk buvau nuvykusi pas Redą, daug kartų jai skambinau telefonu – išprašėme iš kinų tokią teisę, nors dažnai skambinti nebuvo galima.
Bet nieko nežinau apie tai, kaip Reda atsidūrė Kinijoje ir kokias medžiagas gabeno“, – sakė Europos Sąjungos ambasadore Laose dabar dirbanti I.Marčiulionytė.
Susitikti su kaline Lietuvos ambasadorei kinai nedrausdavo. Tai buvo palyginti paprasta procedūra: reikėdavo tik užpildyti prašymą, ir I.Marčiulionytė gaudavo leidimą.
Tie reti kartai, kai ambasadorė aplankydavo Redą arba jai paskambindavo, buvo vieninteliai, kai Lietuvos pilietė galėdavo pakalbėti lietuviškai.
Per susitikimus moteris skirdavo stiklo siena, tad jos bendraudavo glausdamos prie ausų telefono ragelius. Kiekvieną kalinės judesį įdėmiai stebėdavo pareigūnas kinas, o R.Mikelionienė atsargiai rinkdavo žodžius.
„Ji niekada neatskleidė savo istorijos. Mes kalbėdavomės apie tai, kaip Redai sekasi, perduodavau žinių nuo jos artimųjų. R.Mikelionienė pasakojo, kad sunkiausi jai buvo pirmieji metai, nes nemokėjo jokios užsienio kalbos, todėl negalėjo susikalbėti.
Dabar ji jau laisvai kalba kiniškai, nes tai vienintelė kalba, kuria bendrauja daugiau kaip dešimtmetį. Net su manimi kalbėdama lietuviškai jau įterpdavo vieną kitą kinišką žodį“, – sakė I.Marčiulionytė.
Vengė valgyti ryžius
Šanchajaus moterų kalėjime galioja griežtos taisyklės: kalinėms draudžiama perduoti bet kokių daiktų ar maisto, išskyrus knygas. Bet ir šių R.Mikelionienė galėdavo gauti ribotai, nes, kaip pati teigė, neturėtų kur jų laikyti – ankštoje kameroje tuomet gyveno 16 moterų.
Kalėjime yra parduotuvė, tad, jei turi pinigų, kalinės gali papildomai nusipirkti maisto. Pagrindinis kalėjimo maistas – ryžiai, o lietuvė jų vengė, nes daug moterų, metų metus taip maitindamosi, dėl didelio angliavandenių kiekio susirgo cukriniu diabetu.
Lietuvos ambasada Kinijoje buvo pasiekusi, kad R.Mikelionienės artimieji galėtų kalinei persiųsti pinigų, nors tai ir užtrukdavo. Ambasadorė perduodavo ir Redai siųstus artimųjų laiškus.
I.Marčiulionytė net pasiekė, kad kinai kone po dešimtmečio leistų R.Mikelionienei paskambinti į namus Lietuvoje. Tačiau vaizdo konferencijos vis dėlto taip ir nepavyko surengti.
Sutartis buvo neaktuali
Bausmės dėl narkotikų laikymo ir gabenimo Kinijoje – itin griežtos, tačiau patys kinai vis dėlto persvarstė iki gyvos galvos nuteistos lietuvės bylą ir, kaip spėja I.Marčiulionytė, dėl R.Mikelionienės gero elgesio bausmę sušvelnino. Vis dėlto į laisvę lietuvė turėtų išeiti tik kone po dešimtmečio.
„Man buvo labai gaila Redos – ji suklydo ir gavo labai didelę bausmę. Kai Redą pasodino, jos duktė buvo visai mažytė ir šitiek laiko ji jos nematė. Sąlygos kalėjime irgi nelengvos. Ieškojome būdų perkelti Redą į Lietuvą, bet pagrindinė bėda ta, kad mūsų šalis neturi kalinių mainų sutarties su Kinija.
Bandėme inicijuoti tokią sutartį, bet kinai aiškiai pasakė, kad jiems tai neaktualu ir artimiausiu metu nieko nebus, nes Lietuvoje nėra kalinių kinų, o Pekinas apskritai tokių sutarčių per metus pasirašo vos vieną kitą.
Ėjau per ministerijas Kinijoje, daug kartą kėliau šį klausimą, bet visur atsimušdavau tarsi į sieną.
Su iš Lietuvos atvykusiais pareigūnais irgi ne kartą svarstėme, ką dar galėtume padaryti. Bet perkelti Lietuvos pilietį leistų tik sutartis, o kai viena šalis tos sutarties nesutinka pasirašyti, negali nieko padaryti. Jau tada buvo sudėtinga dėl to derėtis su Kinija, o dabar dar sudėtingiau“, – pripažino I.Marčiulionytė.
Šios diplomatės darbo Kinijoje metais dar vienas lietuvis, irgi sulaikytas dėl narkotikų, kalėjo Pekine. Bet su juo bendravo ne ambasadorė, o konsulato darbuotojai.
„Stengėmės lankyti mūsų kalinius, nes buvome vieninteliai, kurie juos lanko, – šeimos pernelyg toli“, – sakė I.Marčiulionytė.
Dirba tik nuotoliniu būdu
Dabar R.Mikelionienės Šanchajaus moterų kalėjime niekas nelanko: Lietuvos ambasada Kinijoje jau kuris laikas veikia nuotoliniu būdu ir konsulinių funkcijų neatlieka, o skubią konsulinę pagalbą Kinijoje esantiems Lietuvos piliečiams teikia tik tiek, kiek įmanoma per nuotolį.
Baigiantis 2021 metams tuometė Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė buvo atšaukta į Lietuvą konsultacijoms.
Nuotolinį darbą ambasada pradėjo po to, kai kinai vienašališkai ją pervadino Reikalų patikėtinio biuru. Tokio pavadinimo nėra nei tarptautinėje praktikoje, nei mūsų šalies įstatymuose. Savo ambasadorių iš Lietuvos yra atšaukę ir kinai. Taip jie pasielgė esą dėl Taivano atstovybės Lietuvoje atsiradimo, bet nesutarimų priežasčių yra ir daugiau.
Sesuo atakuoja institucijas
R.Mikelionienės nebepasiekia net jos šeimos laiškai. Neseniai grįžo ir 120 eurų, kuriuos Airijoje gyvenanti Redos sesuo Dovilė Klimaševskienė bandė nusiųsti kalinei.
2020 m. prasidėjus COVID-19 pandemijai apskritai buvo uždrausti bet kokie siuntiniai kaliniams Kinijoje, taigi Reda nebegauna ir lietuviškų knygų.
Tik retų telefono skambučių į Lietuvą Šanchajaus moterų kalėjimo pareigūnai Redai dar neuždraudė, tad nuteista lietuvė kas kelis mėnesius paskambina motinai ir gali su ja pasikalbėti vos 3 minutes.
Kai R.Mikelionienė buvo suimta ir nuteista Kinijoje, jos sesuo Dovilė dar buvo paauglė. Dabar 28 metų D.Klimaševskienė jau turi savo šeimą, o vyresniosios sesers paauglę dukterį laiko savo seserimi.
Dovilė deda visas pastangas atakuodama Lietuvos institucijas, kad jos sesuo Reda būtų perkelta į Lietuvą, bet moters pastangos kol kas bergždžios.
„Rašiau net prezidento kanceliarijai, bet gavau atsakymą, kad mano prašymas persiųstas Teisingumo ministerijai, ir daugiau jokių žinių. Kad ir kur bandėme kreiptis, visur atsimušame kaip į sieną – niekur niekas nejuda“, – teigė D.Klimaševskienė.
Ką nors pajudinti bendraujant su Kinijos pareigūnais buvo sunku ir anksčiau, tačiau dabar, kai Lietuvos ir Kinijos santykiai lediniai, susitarti su kinais tapo kone neįmanoma. Atšilimas artimiausioje ateityje vargu ar įvyks.
Gyvena prisiminimais
Viename Marijampolės savivaldybės kaimų gyvenančiai R.Mikelionienės motinai 61 metų B.Matulevičienei Kinijoje kalinčią dukterį primena tik senų nuotraukų albumai, kuriuos vartydama moteris kaskart susigraudina. Žinoma, primena ir 16-metė Redos duktė.
Mergina močiutę vadina mama, o tikrosios motinos veidą dabar ji irgi prisimena tik iš nuotraukų. Ji iki šiol nesuvokia savo jausmų kalinčiai motinai ir nežino, kaip reaguotų vėl ją sutikusi.
Paauglės tėvas jau miręs, bet kai R.Mikelionienė buvo sulaikyta Kinijoje, dar buvo gyvas, nors ir įklimpęs į alkoholį. Todėl Redos motinai teko visomis išgalėmis kovoti dėl teisės auginti anūkę.
B.Matulevičienė daugiau kaip dešimt metų kasdien galvoja apie dukterį, kurios negali aplankyti ir apie kurią žino labai mažai.
Kai maždaug prieš trejus metus tuometės Lietuvos ambasadorės Kinijoje I.Marčiulionytės pastangomis R.Mikelionienė gavo leidimą paskambinti motinai, telefonu atsiliepusi marijampolietė net sustingo iš netikėtumo išgirdusi seniai girdėtą balsą: „Labas, mamute!“
„Net numečiau ragelį, nes pamaniau, kad kas nors piktai iš manęs tyčiojasi, – negalėjau patikėti, kad tai Reda išties skambina“, – ašaras braukė B.Matulevičienė.
Tačiau duktė akimirksniu perskambino, ir dabar tie reti jos skambučiai – vienintelis jų ryšys. Per kelias minutes moterys persimeta tik žodžiu kitu, ir pokalbis nutrūksta. Pinigų skambučiams, kaip motinai teigė kalinti duktė, ji pati susitaupo. Reda Šanchajaus moterų kalėjime lyg ir dirba siuvykloje kitų kalinių prižiūrėtoja.
Motina žino, kad anksčiau kinės lietuvę mušdavo. „Supuldavo kaip skėriai po 10–15 ir lupdavo. Visos mažytės kaip blusos ir rėkdavo, kad Redos akys – kaip karvės. Bet dabar, atrodo, Redutė perkelta kitur“, – graudinosi B.Matulevičienė.
Ne taip seniai Reda motinai vėl skambino. Pasakojo, kad dėl griežto karantino Kinijoje, kai buvo siekiama visiškai pažaboti pandeminį koronavirusą, kalinės net negalėjo dirbti, visur privalėjo dėvėti kaukes.
„Mamute, šiandien pagaliau gavau kavos!“ – apie kavos puodelį lyg apie didžiausią stebuklą motinai pasakojo kalinė.
Pašlijo motinos sveikata
Prieš kelerius metus B.Matulevičienė turėjo užpildyti dokumentus ir išversti juos į kinų kalbą, kad kalinčiai dukteriai būtų atlikta operacija.
Kokia tiksliai, motina iki šiol nežino.
„Po gimdymo jos krūtyje buvo guziukas. Ten, matyt, vėl atsirado“, – sakė sielvartaujanti motina.
Bet ir pačios B.Matulevičienės sveikata itin prasta.
Išgyvendama dėl toli nuo namų įkalintos dukters moteris iš streso susirgo cukriniu diabetu, pradėjo streikuoti širdis.
„Jau neapsiėjau be lašelinių, tapau nedarbinga.
Anksčiau budėdavau fermoje arba dirbau ūkyje laukuose, bet ir dėl ligų, ir dėl to, kad neturėjau kur palikti mažytės anūkės, netekau darbo. Gydytojai man liepdavo ieškotis lengvesnio darbo, o kur tu jo rasi kaime gyvendamas? Dirbti į miestą nėra kaip nusigauti – autobusai tik kas kelias dienas važiuoja.
Galiausiai viena Užimtumo tarnybos darbuotoja patarė prašyti darbingumo netekimo, ir aš iškart gavau antros grupės neįgalumą“, – pasakojo B.Matulevičienė, svajojanti tik apie tai, kad kada nors vėl apkabintų daugiau kaip dešimtmetį nematytą dukterį.
Po ilgų derybų buvo pritaikyta amnestija
2021 m. gruodį sėkmingai baigėsi kitos ne Europos Sąjungos šalyje dėl narkotikų sulaikytos ir nuteistos lietuvės Emilijos Sedleckaitės perkėlimo į Lietuvą istorija.
Prieš kelerius metus į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) išvykusi švęsti 19-ojo gimtadienio Lietuvos pilietė E.Sedleckaitė buvo sulaikyta ir vėliau kelių instancijų teismuose pripažinta kalta dėl narkotikų laikymo ketinant juos parduoti. Jai buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė ir 12 tūkst. eurų (50 tūkst. dirhamų) bauda.
Lietuvės artimieji tvirtino, kad mergina buvo pakišta vietinių, o jos prisipažinimą Abu Dabio pareigūnai išgavo prievarta.
Po ilgų derybų su JAE pareigūnais galiausiai E.Sedleckaitė paleista į laisvę anksčiau, patenkinus amnestijos prašymą. O 2022 m. lapkritį Lietuva pasirašė teisinės pagalbos susitarimus su JAE dėl ekstradicijos, savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ir dėl nuteistųjų perdavimo.
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, 2021 m. gruodį E.Sedleckaitei jau grįžus į Lietuvą, svarstė, kad ilgą laiką su JAE vykusios derybos dėl lietuvės perkėlimo galiausiai baigėsi sėkmingai dėl tų metų spalį įvykusio premjerės Ingridos Šimonytės vizito į JAE, taip pat intensyvaus diplomatų ir Teisingumo ministerijos atstovų darbo.
Paprašė Estijos pagalbos, bet Pekinas tyli
Užsienio reikalų ministerijos (URM) Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento teigimu, Lietuvoje Kinijai atstovauja laikinasis reikalų patikėtinis, o Lietuvai Kinijoje – laikinasis reikalų patikėtinis, veikiantis iš Vilniaus.
Konsulinės pagalbos klausimais Lietuvos piliečius konsultuoja ir konsulinę pagalbą teikia URM Konsulinio departamento Piliečių reikalų ir konsulinės pagalbos skyrius.
Lietuvos URM kreipėsi į Estijos ambasadą Kinijoje su prašymu šioje šalyje atstovauti ir Lietuvos piliečiams. Kadangi tokiam atstovavimui reikia priimančiosios šalies, šiuo atveju – Kinijos, sutikimo, URM pateikė atitinkamą prašymą ir Kinijai, bet kol kas atsakymo negauta.
Atsakymų į prašymus kol kas nėra
Teisingumo ministerijos teigimu, kad Lietuvos pilietis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę užsienio valstybėje, būtų perkeltas į Lietuvą atlikti likusios bausmės dalies, būtina abiejose valstybėse galiojanti tarptautinė sutartis, numatanti nuteistųjų perdavimo galimybę.
Lietuva ir Kinija nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties dėl nuteistųjų perdavimo, Kinija nėra ratifikavusi 1983 m. Europos Tarybos konvencijos dėl nuteistųjų perdavimo.
2015 m. Lietuva siūlė Kinijai sudaryti dvišalę tarptautinę sutartį dėl nuteistųjų perdavimo, pateikė jos projektą. Iš Pekino gautas atsakymas, kad kol kas jis negali pradėti derybų dėl šios tarptautinės sutarties dėl sudėtingų tarptautinių sutarčių sudarymo procesų Kinijoje, tačiau lieka atviras deryboms ateityje.
Tiesa, yra kita galimybė sudaryti teisinį pagrindą perkelti nuteistąjį į Lietuvą tuo atveju, jei asmuo yra nuteistas už nusikaltimą, susijusį su neteisėta narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvarta: ir Lietuva, ir Kinija yra 1988 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta dalyvės. Šioje konvencijoje numatyta galimybė nagrinėti dvišalius arba daugiašalius specialaus (ad hoc) ar bendrojo pobūdžio susitarimus dėl asmenų, kurie nuteisti laisvės atėmimo bausme, perdavimo. Tokio ad hoc susitarimo sudarymas teoriškai turėtų būti ne toks sudėtingas ir imlus laiko procesas kaip dvišalės tarptautinės sutarties sudarymas. Teisingumo ministerijos turimais duomenimis, šiuo metu Kinijoje laisvės atėmimo bausmes atlieka du Lietuvos piliečiai. Abu jie yra išreiškę norą likusią bausmės dalį atlikti Lietuvoje. Lietuvos teisingumo ministrė 2021 m. ir 2022 m. kreipėsi į Kinijos teisingumo ministrą dėl pagalbos sprendžiant klausimą dėl šių dviejų piliečių perkėlimo į Lietuvą, pasiūlydama apsvarstyti galimybę sudaryti ad hoc susitarimus dėl šių lietuvių perdavimo, bet atsakymai į šiuos prašymus iš Kinijos nėra gauti. Siekiant juos gauti pasitelkiamas diplomatinių kanalų tarpininkavimas, siunčiami priminimai. Apskritai bendradarbiavimas su Kinija Teisingumo ministerijos kompetencijos ribose kitais klausimais (pavyzdžiui, dėl bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose) yra neintensyvus, bet vyksta, teisinės pagalbos prašymai yra siunčiami, atsakymai į juos gaunami.
