Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai svarstė, kad JAV pareiškimas gali būti preventyvus, o Pekinas Vakarų valstybių perspėjimus turėjo išgirsti.
Įspėjo dėl pasekmių
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį pareiškė, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai jos kare prieš Ukrainą.
„Dabar, remdamiesi turima informacija, nerimaujame, kad jie svarsto galimybę suteikti mirtiną paramą“, – sakė A.Blinkenas.
Paklaustas, ką reikštų mirtina parama, jis atsakė, kad „viską – nuo amunicijos iki pačių ginklų“. Tuo pačiu jis įspėjo Pekiną, kad bet koks tiekimas „sukels rimtų problemų“.
Karybos ekspertas Darius Antanaitis pabrėžė, kad JAV vadovai niekada nekalba be reikalo ir tuščiais žodžiais nesišvaisto.
„Toks pareiškimas reiškia, kad kinai mažų mažiausiai turi ketinimą tai daryti. Be to, ir Rusijai nebelieka, ką daryti, nes rusams reikalingi ginklai ir amunicija, o jų patys pasidaryti jie negali“, – portalui lrytas.lt sakė D.Antanaitis.
Pagrindinis klausimas, anot jo – kas šiuo metu Kinijai svarbiau: ar paremti Rusiją, ar šalyje išlaikyti Europos Sąjungos (ES) ir JAV investuotojus.
„Manau, kad šią akimirką Kinijai svarbiau išlaikyti savo populiacijos gerovę, o populiacijos gerovė ateina su veikiančiomis gamyklomis ir ateinančiomis investicijomis“, – svarstė D.Antanaitis.
Tarp galimų priežasčių – incidentas JAV
Tuo metu Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala svarstė, kad kol kas JAV pareigūnų žinutė gali būti preventyvus signalas, tikintis, kad Kinija tokio žingsnio nesiims.
Anot L.Kojalos, kol kas nėra jokių žinių, ar Kinija pastaruoju metu aktyviau svarsto apie galimą ginkluotės tiekimą Rusijai, ar artėja apsisprendimo link, ar jau yra apsisprendusi – žinoma tik apie JAV signalą.
„Ši grėsmė egzistavo nuo invazijos pradžios, o JAV pareigūnai dar praėjusiais metais labai aiškiai siuntė signalą, kad toks Kinijos veiksmas iššauktų sankcijas, kurios paveiktų ir Kinijos ekonomiką. Tai prisidėjo prie to, kad ginkluotė, bent pagal esamą informaciją, nebuvo siunčiama.
Grėsmė išlieka ir kol kas dar nėra priimti Kinijos žingsniai, kurie rodytų, kad tai jau vyksta. Ko gero, bandoma preventyviai pasiųsti signalą, kad ši situacija yra stebima labai akylai ir kad tai labai svarbu Vakarų šalims, ir kad toks Kinijos žingsnis būtų su atsaku“, – kalbėjo L.Kojala.
Politologas pastebėjo, kad pastaruosius kelis mėnesius buvo signalų, jog Kinija norėtų atnaujinti tam tikro lygio dialogą su Vakarų šalimis.
„Situacija pašlijo po to, kai Kinijos oro balionas buvo numuštas amerikiečių. Jeigu ieškotume tiesioginių sąsajų ir bandytume spėti, kas galėjo paskatinti šios diskusijos iškilimą į paviršių vėl, galbūt JAV ir Kinijos santykių paaštrėjimas galėtų būti viena iš priežasčių“, – neatmetė L.Kojala.
Stabdantis veiksnys
Politologas L.Kojala įsitikinęs, kad galimas Vakarų atsakas Kinijai – svarbus veiksnys priimant sprendimą dėl galimo ginkluotės tiekimo, o Pekinas atidžiai vertina savo ekonomikos augimo perspektyvas, supranta Vakarų šalių rinkų svarbą.
JAV pareigūnai įspėjo Kiniją, kad „jeigu Kinija teiks materialinę paramą Rusijai arba padės sistemingai vengti sankcijų“, tai turės padarinių. Tokie padariniai, anot L.Kojalos, pirmiausiai galėtų būti sankcijos Kinijos atžvilgiu.
„Kinijai svarbiausi partneriai yra du – ES ir JAV. Kinija atidžiai stebi sulėtėjusį savo šalies ekonomikos augimą ir supranta, kad bet kokie Vakarų šalių veiksmai apribojant Kinijos įmonių galimybes patekti į rinką arba kliudant dabartiniams prekybos srautams toliau augti galėtų turėti rimtų pasekmių.
Greičiausiai JAV tikisi, kad šis signalas, kad tokie Kinijos veiksmai sąlygotų pačios Kinijos ekonomikos problemas, suveiks kaip priemonė, kuri užkardys tam kelią iš anksto“, – įvertino L.Kojala.
Politologas pabrėžė, kad Rusijos karinė pramonė turi sunkumų patenkinti agresoriaus poreikį.
„Kinijos parama, jeigu taptų labai apčiuopiama – amunicijos, ginklų sistemų ar kitomis formomis, būtų labai negatyvus reiškinys Ukrainai“, – kalbėjo L.Kojala.
Planai dėl bendro ginkluotės pirkimo
Miuncheno saugumo konferencijos metu Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pastebėjo, kad Rusijos gynybos pramonė šiuo metu dirba trimis pamainomis, tuo metu ES gynybos pramonė savo gamybos pajėgumų vis dar nepadidino.
Susitikimo metu ES valstybės tarėsi, kad Bendrijos narės galėtų pirkti šaudmenų Ukrainai bendrai. Svarstoma, kad 27 šalys į bendrą fondą įneštų dar 4 mlrd. eurų ir nupirktų Ukrainai 1 mln. 155 mm kalibro sviedinių.
Visgi, karybos ekspertas D.Antanaitis pastebėjo, kad bendri ES šalių technikos pirkimai realybėje būtų sudėtingi.
„Bendri pirkimai visada pigesni. Be abejo, tai būtų pigiau, bet kiekviena ginklų sistema yra pakankamai unikali ir kiekviena valstybė stengiasi apsaugoti savo pramonės darbuotojus arba profsąjungos reikalauja, kad pirktų būtent iš savo šalies.
Jeigu Prancūzija, Vokietija, Norvegija gamina amuniciją artilerijai savo kariuomenei, neįsivaizduoju, kaip Prancūzijos kariuomenė sutiktų kartu su Lietuva pirkti amuniciją iš Vokietijos, nes profsąjungos Prancūzijoje tiesiog pašėltų.
Kad reikia pirkti bendrai, yra deklaratyvu, bet nerealistiška. Tai gali būti realistiška tokioms valstybėms, kaip Lietuva, kurios savo amunicijos gamybos pajėgumų neturi“, – įvertino D.Antanaitis.
Vadina melu
Pekinas pirmadienį pasipiktino, anot jo, „melagingais“ JAV teiginiais, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai, kariaujančiai prieš Ukrainą.
„Tai Jungtinės Valstijos, o ne Kinija be perstojo siunčia ginklus į mūšio lauką“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas, paklaustas apie JAV tvirtinimus.
„Mes raginame Jungtines Valstijas nuoširdžiai apsvarstyti savo pačių veiksmus ir dėti daugiau pastangų, kad sušvelnintų padėtį, skatintų taiką ir dialogą, nustotų kaltinti ir skleisti melagingą informaciją“, – sakė W.Wangas.
Netrukus po šio pareiškimo ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis teigė per savaitgalį vykusį susitikimą perspėjęs Kinijos diplomatijos vadovą Wang Yi, kad Kinijos ginklų tiekimas Rusijai „būtų raudona linija mūsų santykiuose“.
„Jis man atsakė, kad jie neplanuoja to daryti. Tačiau mes išliksime budrūs“, – sakė J.Borrellis.
