Reaguodami į „Lietuvos ryto“ paskelbtą informaciją, valdantieji ir Seimo opozicijos nariai žada šį klausimą nedelsiant grąžinti į parlamento darbotvarkę.
L.Kasčiūnas problemą pripažįsta
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) dar 2018 metais nusprendus, kad Lietuvos geležinkeliuose naudojama rusiška kompleksinė unifikuota lokomotyvų saugos sistema, dar vadinama KLUB-U, yra nesuderinama su šalies nacionalinio saugumo interesais, jos buvo žadama visiškai atsisakyti.
NSGK pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas pripažįsta, kad KLUB-U sistemų naudojimas Lietuvos geležinkeliuose – įsisenėjusi problema, kurią reikia spręsti.
„KLUB-U sistema yra labai sena problema. Taip, ir praėjusią, ir šią kadenciją mes esame apie tai kalbėję. Komitetas (NSGK, – aut.past.) ne kartą yra kalbėjęs ir pasakęs, kad ją reikia keisti. Tai – labai brangu, bet turime tai padaryti“, – portalui lrytas.lt tvirtino L.Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas patikino, kad šis klausimas artimiausiu metu vėl atsidurs komiteto darbotvarkėje.
„Be jokios abejonės, KLUB-U sistema yra nesaugi ir visiškai nesuderinama su nacionaliniu saugumu. Ją reikia keisti ir mes prie progos tikrai dar kartą tą pakartosime“, – pažymėjo jis.
V.Bakas: kažkas nesuvokiamo
Seimo NSGK pirmininko pareigas 2016–2019 metais ėjęs ir parlamentiniam tyrimui tuo metu vadovavęs dabartinis Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas tvirtino, jog apie tai, kad šių sistemų iki šiol nėra atsisakyta, pats iki šiol nežinojo.
„Ne. Aš šią kadenciją nedirbu gynybos komitete, ir šios informacijos nežinojau, neturiu jokių duomenų“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Visgi V.Bakas neslėpė nuostabos, kad ir toliau ketinama investuoti į su nacionalinio saugumo interesais nesuderinamos KLUB-U sistemos priežiūrą.
„Buvo atskiras NSGK tyrimas, buvo labai konkretūs pavedimai atsisakyti tos sistemos, nes ji nesuderinama su mūsų nacionalinio saugumo interesais. Tiesą sakant, jeigu iki šiol yra perkamos tos sistemos, tai yra kažkas nesuvokiamo“, – vertino V.Bakas.
Anot jo, dabar Vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę ir atsakyti į visus klausimus.
„Yra vadinamasis strateginių įmonių įstatymas, kuris leidžia nepirkti iš nepatikimų tiekėjų produkto, paslaugų arba technologijų, jeigu tai prieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Netgi jeigu kažkas laimi konkursus arba gali pasiūlyti konkurencingas kainas, Lietuvoje galioja įstatymas, kuris leidžia tiesiog uždrausti dalyvauti tokiuose pirkimuose.
Tokius sprendimus priima Vyriausybės komisija, tai susisiekimo ministerijos ir Vyriausybės atsakomybės laukas. Atsakymus turi pateikti tiesiogiai premjerė, kancleris ir ministras“, – aiškino buvęs NSGK pirmininkas.
V.Bako teigimu, KLUB-U sistemos yra brangios ir pagrindinės, kuriomis valdomi mūsų geležinkelių lokomotyvai. Tačiau net ir šis argumentas, pasak jo, yra nepakankamas, nes saugumo interesai esą nusveria ir turi nusverti finansinius argumentus.
„Tuo labiau, kad praėjo nemažai metų nuo mūsų parlamentinio tyrimo, kur tikrai buvo galimybė. Per vienerius metus gal negalima to padaryti ir atsisakyti, bet praėjo mažiausiai ketveri, penkeri metai, kur tikrai buvo galima tų technologijų atsisakyti“, – kalbėjo V.Bakas.
D.Gaižauskas: „Peršasi vienas atsakymas“
Tuo metu NSGK pirmininko pavaduotojas, valstietis Dainius Gaižauskas paaiškėjusią informaciją vadina nusikalstamu aplaidumu ir stebisi pasikeitusiu krašto apsaugos ministro A.Anušausko požiūriu.
„Kai krašto apsaugos ministras A.Anušauskas praėjusioje kadencijoje buvo NSGK narys, jis puikiai suprato šią problemą ir grėsmes. Jeigu lietuviškuose lokomotyvuose įdėta rušiska sistema, rusai gali žinoti, kur važiuojama, maršrutus“, – lrytas.lt kalbėjo D.Gaižauskas.
Jeigu į Lietuvą atvyktų NATO sąjungininkai, būtų naudojami geležinkeliai, apie kurių veiksmus rusai žinotų viską.
„Grėsmės akivaizdžios, bet dabar krašto apsaugos ministrui tai visiškai nesvarbu. Dar 2017 metais buvo priimtas sprendimas nedelsiant viską išmontuoti, numatytos lėšos, kiek tai kainuos, ir kad tai būtų sutvarkyta čia ir dabar.
Praėjo kiek metų, vyksta karas, o dabar planuojama už tokias sumas pirkti tas pačias sistemas? Tai ne aplaidumas, tai – nusikalstamas aplaidumas“, – įsitikinęs D.Gaižauskas.
Valstietis svarsto, kad arba ministerijose – visiškas chaosas ir ministrai nežino, ką daro joms pavaldžios institucijos, arba „dideli pinigai vaidina didelį vaidmenį“.
Bet kokiu atveju, D.Gaižausko teigimu, krašto apsaugos ministras A.Anušauskas arba susisiekimo ministras Marius Skuodis turi prisiimti atsakomybę.
„Dar 2017 metais indikavome nacionalines grėsmes. Kai kilo karas, tos grėsmės dar padvigubėjo. Geležinkelių infrastruktūra mums yra labai svarbi. Kalbame, kad negalime įsigyti ne tik rusiškos, bet ir kiniškos įrangos – VSD ir žvalgyba mus informuoja, kodėl.
Ir dabar vis tiek tokios pinigų sumos metamos vėl galimai pirkti tas pačias rušiskas sistemas? Kur čia yra sveikas protas ir kur logika? Atsakymas peršasi vienas – tai milžiniška pinigų suma. Galbūt tai priverčia kai kuriuos užmerkti akis“, – įvertino valstietis.
D.Gaižauskas teigė jau trečiadienį šį klausimą kelsiantis NSGK posėdžio metu.
„Valdantieji labai daug ir labai gražiai kalba, kad padeda Ukrainai, kad reikia kovoti su Rusija, su agresoriumi, organizuoja, derina visokias paramos akcijas, bet pažiūrėkite, ką patys daro – visiškai nekontroliuoja, ką daro įmonės, kurios turi atsiskaityti už kiekvieną savo planuojamą įsigyti pirkinį“, – kalbėjo Seimo narys.
A.Mazuronis: „M.Skuodis turėtų pradėti galvoti apie atsistatydinimą“
Apie susisiekimo ministro M.Skuodžio atsakomybę antradienį kalbėjo ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Šiandien pasirodžius skandalingai informacijai apie „Lietuvos geležinkelių“ ir toliau naudojamą nacionaliniam saugumui pavojingą įrangą bei vykdant jos aptarnavimo darbų konkursus, susisiekimo ministras M.Skuodis turėtų pradėti galvoti apie atsistatydinimą.
Visiškas nevaldymas situacijos šiame sektoriuje jau tampa akivaizdus, ne tik dėl griūnančių tiltų, tačiau ir negebėjimo sau pavaldžiose įmonėse užtikrinti nacionalinio saugumo reikalavimų laikymosi“, – feisbuke rašė A.Mazuronis.
„Darbietis“ pabrėžė, kad tvirtą poziciją užimanti Lietuva privalo lyderystę rodyti pavyzdžiu.
„Nuolat demonstruojant principingą vertybinę poziciją bei spaudžiant tarptautinius partnerius, yra būtina prieš tai tinkamai susitvarkyti savo kieme. Akivaizdu jog to susitvarkymo nėra.
Keista ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicija. Dar praeitą kadenciją aktyviai kovojęs prieš šios sistemos įdiegimą ir naudojimą, tapus ministru savo principus greitai pamiršo. Akivaizdu, jog viena vertybinė politika yra taikoma viešiesiems ryšiams, o kita kasdieniniam darbui“, – rašė A.Mazuronis.
