Merginos šauktinės kelią gali rinktis savanoriškai, sako Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) direktorius Arūnas Balčiūnas. Pasak jo, tik sugrąžinus šaukimo tvarką, vis daugiau jaunuolių jungėsi į tarnybą. Tačiau, pastebi pašnekovas, pasauliui susidūrus su COVID-19 pandemija, merginų šauktinių ėmė mažėti – tarnaujančių jaunuolių skaičius ir toliau krenta.
„Pas mus privalomo moterų ir mergino šaukimo nėra. Bet jos gali išreikšti norą ir atlikti tarnybą. Tai tas skaičius nuo 2015 metų, kai buvo grąžinta privaloma karo tarnyba, augo iki 2019 m. Tais 2019 m. buvo beveik 150 merginų, kurios atėjo ir atliko privalomąją karo tarnybą. Bet po to, atėjus pandemijos laikotarpiui, tas skaičius pradėjo mažėti ir sumažėjo iki 90. O praeitais metais mes turėjome tiktai 73 merginas, kurios pasiryžusios buvo atlikti karo tarnybą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ teigė A. Balčiūnas.
Viena merginų, atlikusių privalomąją karo tarnybą, Beatričė Džiaugytė tikina, kad nusprendė prisijungti į šauktinių būrį dėl šeimoje puoselėtų vertybių. Be to, tokį kelią mergina pasirinko iš karto po to, kai baigė mokyklą. Todėl, pasak pašnekovės, nebuvo jokios baimės ar nerimo dėl to, jog „praleis“ 9 mėnesius savo jaunystės.
„Jeigu tu bijai, tai reiškia tu nieko negali daryti. Aš galvoju, kad jeigu tu darysi, tai dar daugiau ir pasieksi. Sakykime, aš tikrai net negalvojau apie tą baimę. Kai tu baigi 12 klasių, iš savo perspektyvos galiu pasakyti – aš neturėjau nieko. Turėjau tik šeimą ir draugus, neturėjau karjeros. Ir tai nežinojau, ar tikrai baigiau mokyklą“, – pasakojo B. Džiaugytė.
„Bet aš manau, kad tai yra dar didesnis pliusas, kad tu išeini, nes tu pastiprėji ir morališkai, ir psichologiškai, ir fiziškai“, – pridūrė ji, pavadindama patirtis šauktinių kariuomenėje itin kokybiškais ir gerais mokymais.
Mergina teigia, kad stereotipas, jog moterims kariuomenėje ne vieta, dar itin gajus. Visgi, klausiama, ar tarnaujant jautė kokių nors skirtumų ar diskriminacijos dėl to, kad yra moteris, ji patikino, kad kariuomenėje visi – tiek vaikinai, tiek merginos – yra lygūs.
„Daugelis žmonių sako – ypač apie merginas – tai nemoteriška. Turiu paprieštarauti šitam dalykui. Jeigu tu esi 18–20 metų moteris, tavęs niekas iš ten neišvarys. Tu tik tobulėji“, – tvirtino ji.
„Turiu labai gerą frazę. Būrio vadas mūsų būriui yra vieną kartą pasakęs – nesvarbu, kokia yra tavo lytis, nesvarbu, kokia yra tavo orientacija, jūs esate man visi kariai. (...) Tai tiktai fiziškai. Taip, moterys negali padaryti tiek atsispaudimų ar atsilenkimų, kiek vaikinas, ar prabėgti tiek pat. Tai yra mūsų fizinio pasiruošimo testas – kai vyksta mūsų vertinimas, jis yra skirtingas. Bet miške į tave nežiūri – ar tu moteris, ar tu vyras – ir tu neši kuprinę, ir šaudymai vyksta. Viskas tau yra tas pats“, – patirtimis dalijosi mergina.
