„Sutarėme, kad, kaip aš esu ir minėjęs, jis eitų dirbti į Teisės ir teisėtvarkos komitetą“, – Eltą informavo Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma.
Politikas teigia, kad kol kas sunku pasakyti, ar pirminis V. Semeškos prašymas dirbti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) ateityje galėtų būti patenkintas.
„Šiuo metu, kadangi tokia galimybė sunkiau įsivaizduojama, tai tiesiog kolega geranoriškai sutiko dirbti Teisės ir teisėtvarkos komitete. Manau, kad ta sritis jam taip pat yra pakankamai artima ir įdomi ir galės save ten realizuoti“, – sakė jis.
J. Razma taip pat pažymi, kad apie kitus galimus pakeitimus komitetuose ketinama svarstyti jau paaiškėjus savivaldos rinkimų rezultatams.
„Kitus pakeitimus komitetuose būtų protinga atidėti po to, kai paaiškės mero rinkimai. Nes gal kažkurie Seimo nariai tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiųjų gali laimėti ir ta situacija komitetuose keisis, tai būtų racionaliau tuos perstumdymus atidėti tam laikotarpiui. Dabar kol kas kitų pakeitimų neplanuojame inicijuoti bent iš savo pusės“, – patikino jis.
ELTA primena, kad, nors Kristijono Bartoševičiaus vietą Seime užėmęs buvęs krašto apsaugos viceministras V. Semeška vylėsi prisijungti prie NSGK. Visgi NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas nurodė, kad šiuo metu signalų, jog nariai norėtų užleisti savo vietą, nėra. Politikas pabrėžė, kad dabartinėje komandoje pokyčiai nereikalingi.
Sausio mėnesio pabaigoje V. Semeškai buvo įteiktas Seimo nario pažymėjimas.
Iki pernai gruodžio V. Semeška ėjo viceministro pareigas Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) ir vadovavo dvišalei Vokietijos ir Lietuvos darbo grupei dėl brigados dislokavimo. Tuo metu tarp KAM ir NSGK narių netrūko įvairių trinčių. Prieš paliekant viceministro pareigas, viešojoje erdvėje buvo pasklidusi informacija apie tai, jog uždarame NSGK, Prezidentūros, Vyriausybės bei KAM posėdyje V. Semeška suabejojo Gitano Nausėdos ir Olafo Scholzo komunikato turiniu.