Netikėtai dalis visuomenės nusisuko ir nuo opozicinės „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio, konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio pavadinto „visos šios istorijos režisieriumi“.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politikos ekspertai paaiškino, kodėl jų nenustebino tai, kad konservatoriai iš skandalų išlipo praktiškai „sausi“, ir kaip jie supranta ekspremjero S.Skvernelio populiarumo pokyčius.
Naujausi rezultatai
Vasario 9–18 dienomis dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad pirmoje populiariausių šalies partijų lentelės pozicijoje stabiliai laikosi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – vasarį už šią partiją savo balsą atiduotų 15,2 proc. apklaustųjų, kai gruodį tokių buvo 14,5 procento.
Tuo metu opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir skandalų lydimos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) simpatikų skaičius praktiškai susilygino. Už ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamą partiją vasarį savo balsą būtų atidavę 10,1 proc. apklaustųjų (8,9 proc. gruodį), o už Gabrieliaus Landsbergio vedamus konservatorius – 10 proc. (9,7 proc. gruodį).
Nors buvusiam konservatorių frakcijos nariui Kristijonui Bartoševičiui pareiškti įtarimai dėl mažamečių prievartavimo, pačios konservatorių partijos šalies gyventojai dėl kilusio skandalo nebaudė. Tuo metu Liberalų Sąjūdį teigė palaikantys vos 3,3 proc. apklaustųjų, kai gruodį partija rinko 5,4 procento.
Pačios V.Čmilytės-Nielsen vertinimas krito drastiškai – gruodį liberalę teigiamai vertino 32,8 proc. apklaustųjų, o vasarį – beveik 10 proc. mažiau – 23,5 proc. respondentų.
Gera žinia konservatoriams
Politologas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigė, kad konservatorių partijos vertinimas po Seimą sudrebinusio skandalo jo visgi nenustebino.
„Vienas žmogus ir jo skandalas nėra visos partijos skandalas. Manau, dauguma tą supranta, ir suvokia, kad negali įlįsti į žmogaus dūšią ir pamatyti, ar jis yra pedofilas, ar ne, ar jis potencialiai turi nukrypimų. Ir mes to dar net nežinome, nes jo kaltė neįrodyta, yra tik pateikti kaltinimai.
Tikėtis, kad partija kiaurai praskenuos kiekvieną žmogų ir pamatys, ar jis turi nuodėmių ir neteisingų polinkių, būtų nelogiška. Manau, kad žmonės tą supranta ir atitinkamai vertina. Tai yra asmeninė žmogaus atsakomybė – K.Bartoševičius nėra partijos vadovas ir tai nėra sisteminė partinė problema“, - lrytas.lt komentavo A.Lašas.
Panašaus požiūrio laikosi ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas. Pasak jo, ištikimiems konservatorių rinkėjams net nekiltų mintis nebepalaikyti šios partijos.
„Pirmiausia tai yra ne TS-LKD partijos narys. Aš tokiu atveju primenu Eligijaus Masiulio atvejį – tai buvo partijos pirmininkas, buvo likę pusė metų iki rinkimų, ir Liberalų sąjūdis per rinkimus galiausiai nieko neprarado. Partijos pirmininkas buvo pagautas su pinigais, o čia kažkoks atsitiktinis žmogelis, kurį dėl populiarumo pasikvietė į sąrašą.
Žinoma, partijai tai garbės nedaro, bet tikrai nemanau, kad ji nukentės. Iki 2024 metų čia dar tiek visokių dalykų įvyks, kad Bartoševičius jau pasimirš“, – spėjo V.Dumbliauskas.
Skaudus smūgis V.Čmilytei-Nielsen
A.Lašas pažymėjo, kad pasitikėjimas Seimu bei jo vertinimas apskritai yra žemas, o tam nepadeda ir dažnai visuomenėje vyraujantis stereotipas, kad „visi Seime yra vagys“. Jo manymu, kalbos apie tai, kad V.Čmilytė-Nielsen galėjo prisidėti prie informacijos dėl K.Bartoševičiaus nutekinimo, šio skandalo kontekste ir pakenkė Seimo vadovei.
„Bet aš nematyčiau to kaip ilgalaikio dalyko – taip, dabar matome tam tikrą nukritimą, bet ilgainiui rinkėjai nesies to su Seimo pirmininke. Tai nėra jos tiesioginė atsakomybė už vieno Seimo nario veiksmus. Nebent šis skandalas įgautų naują kvėpavimą ir mes sužinotume kažkokią informaciją apie tai, kaip Seimo pirmininkė iš tiesų nutekino informaciją – tada tai gali turėti ir ilgalaikių pasekmių.
O dabar tas skandalas pamažu rims, galbūt dar sugrįš, kai bus teisminiai procesai. Bet ilgainiui nematau, kad tai labai aiškiai sietųsi su Seimo pirmininke“, – kalbėjo KTU politologas.
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili svarstė, kad Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen pasirinko labai blogą komunikacijos strategiją, ir visą problemos aštrumą sutelkė į save.
„Šis skandalas – kelių sluoksnių ir epizodų, tačiau staiga Seimo pirmininkė atsidūrė visa ko centre. Aišku, tokia situacija nukrenta kaip perkūnas iš giedro dangaus – iš anksto nepastrateguosi, bet liberalai ir V.Čmilytė-Nielsen, matyt, nepakankamai įsigilino į pasirinktos komunikacinės taktikos galimas pasekmes“, – įvertino politologė.
Anot jos, žmogui iš šalies, neįsigilinusiam į šio skandalo detales, gali atrodyti, kad būtent Seimo pirmininkė yra pagrindinis šio skandalo veikėjas.
„Natūralu, kad tas pasitikėjimas gali sušlubuoti, bet tokią staigią visuomenės nuotaikų kaitą apklausose vertinčiau atsargiai. Manau, kad ilgesnėje perspektyvoje, per ateinančius dvejus mėnesius, prasidėjus Seimo sesijai, situacija vėl įgaus naujų atspalvių, bet balandžio – gegužės mėnesiais situacija galėtų stabilizuotis, gali būti, kad vaizdas reitinguose jau pasikeis“, – neatmetė politologė.
MRU politologas V.Dumbliauskas savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog smukusiam V.Čmilytės vertinimui įtakos turėjo likęs nevienareikšmiškas įspūdis apie jos veiksmus pedofilijos skandalo akivaizdoje.
„Liko toks nešvarumas, o vieną asmenį nuteisti daug lengviau nei visą partiją. Partija tikrai neatsakinga už K.Bartoševičių, o Čmilytė ar skambino, ar neskambino, vis tiek tai sukėlė tam tikrų įtarimų. Ar tą patį būtų daręs G.Landsbergis, ar dar koks žmogus, būtų ta pati situacija, nes lengviau vertinti vieną žmogų.
O dabar visa partija tikrai negali būti atsakinga, nes nežinome, kiek mūsų tarpe vaikšto pedofilų ir ką jie daro“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.
Netikėtas S.Skvernelio krytis
Tiesa, vasarį rinkėjai baudė ne tik į informacijos nutekinimo skandalą įsisukusią Seimo pirmininkę, tačiau ir bene garsiausiai galimo nutekinimo aplinkybes tirti raginusį Seimo narį S.Skvernelį – nuo gruodžio mėnesio teigiamas jo vertinimas krito net 7,6 procento.
Visgi, KU politologė G.Burbulytė-Tsiskarishvili teigė S.Skvernelio populiarumo kritimą vertinanti platesniame, nei tik K.Bartoševičiaus skandalo, kontekste.
„Demokratai „Vardan Lietuvos“ ir S.Skvernelis atliko nepaprastai didelį darbą – per trumpą pritraukė nemažai pasekėjų, daugelyje savivaldybių turi savo rinkiminius sąrašus.
Tačiau ką jie siūlo? Kuo jie išsiskiria nuo pagrindinių savo konkurentų, nuo valstiečių, nuo kurių atsiskyrė, nuo socialdemokratų?
Kai turinys žmonėms nėra iki galo aiškus, tada visos viltys kreipiamos į tai, kaip elgsis naujosios partijos lyderis, ką jis kalbės, kokiu turiniu pripildys ne tik savo, bet ir naujosios partijos veikimą. Matome, kad to turinio truputį trūksta“, – įvertino G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Politologė pastebėjo, kad jau nuo vasaros pabaigos S.Skvernelis sėkmingai išnaudojo visus didesnius politinius įvykius, skandalus, visas interpeliacijas, o dabar jo veikimas jau pradeda atsikartoti.
Tad ir su K.Bartoševičiumi susiję skandalai, anot politologės, išryškino S.Skvernelio pasirinkto veikimo nebeefektyvumą – jo reakcija būna griežta ir greita, bet ne visada pagrįsta loginiais ir teisiniais argumentais.
G.Burbulytė-Tsiskarishvili pastebėjo, kad, pavyzdžiui, socialdemokratai dėl galimo informacijos nutekinimo kreipėsi į Generalinę prokuratūrą – tai atrodė kaip solidesnė alternatyva.
„Iš S.Skvernelio matėme labai daug emocijos, apeliacijos, kad padaryti baisūs dalykai dar prieš tai ištiriant – jei kalbėtume apie patį nutekinimo procesą. Daliai visuomenės tai jau tampa įprastu jo veikimu“, – įsitikinusi politologė.
S.Skvernelio populiarumo krytis, anot V.Dumbliausko, politiko vadovaujamai partijai turėtų siųsti nerimo signalą.
„Mano galva, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ be S.Skvernelio subliukštų labai greitai. Tai iš esmės yra vieno žmogaus partija – kaip buvo su A.Paulausku ir „Naująja sąjunga“, su Darbo partija ir V.Uspaskichu.
Jeigu S.Skvernelio reitingai kris, galiu lažintis, kad Demokratų sąjungos reitingai irgi pradės kristi. Tai yra akivaizdi vieno lyderio partija, kuri priklauso nuo to lyderio populiarumo. Ideologiškai ji jokia – pavadinimas „Vardan Lietuvos“ rodo, kad ji yra apie nieką“, – vertino V.Dumbliauskas.
