„Nevyriausybinio sektoriaus vaidmuo ypač išryškėjo per COVID-19 pandemiją, vėliau kilus neteisėtos migracijos bangai ir prasidėjus karui Ukrainoje. Įvairiausiose veiklos srityse – nuo socialinių, kultūrinių paslaugų teikimo iki pagalbos neįgaliesiems, žmogaus teisių apsaugos, aplinkosaugos ir kt. – veikiančios nevyriausybinės organizacijos (NVO) susitelkė, jose dirbantys savanoriai, neskaičiuodami nei valandų, nei resursų kartu su valstybės institucijomis ir įstaigomis teikė tokią pagalbą, kokia reikalinga konkrečiu metu, lanksčiai ir operatyviai reagavo į kintančius visuomenės poreikius, mobilizavo gausias savanorių pajėgas“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo Pirmininkės, šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja Pasaulinės NVO dienos kaip atmintinos, nors galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme numatytos su kitomis atitinkamomis organizacijomis ar institucijomis susijusios dienos, pavyzdžiui, Tarptautinė teatro, Lietuvos teismų ir pan.
„Pasaulinę NVO dieną įtraukti į atmintinų dienų sąrašą svarbu keliais aspektais. Pirmiausia taip pripažintume ir įvertintume, kokia svarbi yra viešosios politikos srityse veikiančių nevyriausybinių organizacijų veikla. O papildomas dėmesys, tikėtina, būtų ir papildoma paskata dar daugiau Lietuvos žmonių patiems imtis iniciatyvos, aktyviau ir masiškiau dalyvauti pilietinių organizacijų veikloje ir prisiimti atsakomybę už bendruosius valstybės reikalus. Kartu tai būtų stimulas plėsti ne tik šio sektoriaus, bet ir apskritai savanorišką veiklą“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Pirmą kartą minėti šią dieną pasiūlyta 2010 m. Tada Lietuvoje vykusio IX Baltijos jūros regiono NVO forumo metu priimta atitinkama rezoliucija. Pirmas oficialus Pasaulinės NVO dienos atidarymo renginys įvyko 2014 m. vasario 27 d. Suomijos užsienio reikalų ministerijoje, dalyvaujant Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, kitų institucijų ir organizacijų atstovams.
Šiuo metu Pasaulinė NVO diena minima daugiau nei 89 pasaulio valstybėse.
