Tiesa, Lietuvos ekspertai nemano, kad tokios derybos galėtų vykti be Ukrainos žinios ir žodžio, ypač, kai punktai, dėl kurių gali būti deramasi, susiję su teritoriniais klausimais.
Planas su trūkumais
Kinija paragino Rusiją ir Ukrainą kuo greičiau surengti taikos derybas, kartu primygtinai reikalaudama, kad Maskvos kare nebūtų naudojami branduoliniai ginklai. Kinijos užsienio reikalų ministerija šias pastabas pateikė 12 punktų dokumente dėl „politinio krizės sureguliavimo“, parengtame per Rusijos invazijos į Ukrainą pirmąsias metines.
Dokumentas pasirodė po Vakarų mestų kaltinimų, kad Kinija svarsto galimybę apginkluoti Rusiją – pats Pekinas šį teiginį atmetė kaip „melagingą informaciją“.
JAV iš karto sukritikavo šį dokumentą, o prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pareiškė, kad karas „galėtų baigtis rytoj, jei Rusija nustotų pulti Ukrainą ir išvestų savo pajėgas“.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas taip pat skeptiškai įvertino Kinijos taikos planą Ukrainai teigdamas, kad Pekinas „nėra labai patikimas“.
Vakarai baiminasi galimo Rusijos suartėjimo su Kinija, kuri ypač JAV yra vertinama kaip gerokai didesnė grėsmė esamai pasaulio santvarkai.
„Visų pirma, turėčiau įvardyti Ukrainos prezidento Zelenskio poziciją, nes jis pasakė, kad tai jau yra kažkoks rimtas siūlymas iš Kinijos pusės, kuriame matosi, kad Kinija nori būti pasauline žaidėja, kuri galėtų dalyvauti būsimose taikos derybose. Čia toks pirmas pozityvus ženklas.
Bet, jeigu pažiūrėsime į turinį, ką siūlo Kinija, yra keli punktai, kurie ukrainiečiams turbūt nelabai tiktų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ situaciją įvertino buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Anot jo, pavyzdžiui, Ukrainos turėtų netenkinti raginimas Europos Sąjungai (ES) sustabdyti visas Rusijai taikomas sankcijas, klausimų kelia ir teritorinis vientisumas.
„Niekas konkrečiai kol kas neįvardija tų galimų scenarijų. Yra įvairių iniciatyvų svarstymai, keliami tiek Kinijos, tiek pačios Rusijos, taip pat ir Ukrainos noras atgauti absoliučiai visą teritoriją, kuri jiems priklausė iki 1991 metų“, – pastebėjo A.Pocius.
„Vakarai žiūri į įvairių pateiktų scenarijų galimybes ir kol kas nieko konkretaus nėra. Kaip matome, ir pačiame aukščiausiame lygmenyje vyksta susitikimai, svarstymai, vertinimai“, – pridūrė jis.
Nedrįs atsitraukti?
Komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas pabrėžė nemanantis, kad derybos galėtų vykti be pačios Ukrainos.
„Bet kokiu atveju kažkas pasiūlo kažkiek punktų planą ir tuomet šalys svarsto, kad galbūt jį reikėtų priimti. Parengti planą galima, tačiau klausimas, kas sės prie stalo konkrečiai kalbėtis apie to plano punktus. Dėl to plano punktų Vakarai tikriausiai be Ukrainos nemėgins derėtis“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ svarstė jis.
Vertindamas kalbas, kad Vakarai pavargo nuo karo Ukrainoje ir gali pradėti mažinti jai tiekiamą paramą bei stumti prie derybų stalo, M.Lapinskas vylėsi, jog politikai jaučia savo pažadų svorį ir nedrįs to imtis, jausdami visuomenės spaudimą.
„Iš vienos pusės, ir J.Bidenas, ir visi kiti nuvažiuoja į Kijevą, ir ta frazė, kad mes remsime tiek, kiek reikės, būsime iki paskutinės minutės, iki pergalės, man atrodo, dar prieš kokį pusmetį taip garsiai ir dažnai neskambėdavo. Dabar jau toks vaizdas, kad politikos, Vakarų pasaulio lyderiai sudėjo visus kiaušinius į vieną krepšį ir sako, kad mes remsime.
Tai yra viešoji laikysena. Tai gali reikšti, kad jie iš tikrųjų darys tai, ką jie sako, kaip Bushas Vilniuje pasakė, kad Lietuvos priešas bus Amerikos priešas. Arba tai reiškia, kad bandoma kažkokiais retoriniais būdais užmigdyti, nuraminti arba užmaskuoti tai, kas yra kalbama užkulisiuose. Nežinau, kas kaip nori, tas taip gali žiūrėti.
Mano galva, viešosios nuomonės arba viešosios politikos faktorius, ko gero, nebuvo dar taip smarkiai įjungtas (...) Gali būti ir taip, ir taip, bet vis tik norisi tikėtis, kad viešosios politikos spaudimas gali padėti išlaikyti pačią paramą“, – pažymėjo komunikacijos ekspertas.
Didesne problema Vakarams tampa Kinija
Politikos užkulisiuose, anot buvusio Lietuvos kariuomenės vado, didesne problema Vakaruose dabar yra laikoma Kinija, nei Rusija. Jei kinai nuspręstų tiekti ginkluotę rusams ir taip taptų Maskvos sąjungininkais, tai būtų prasta žinia visam pasauliui.
„Pozicija, kurią teko išgirsti NATO Parlamentinėje Asamblėjoje (...), kad Kinija yra daug pavojingesnis žaidėjas, nei Rusija. Tokia pozicija buvo išsakyta. Kas liečia Kinijos ekonomiką, tai ji yra tikrai daug stipresnė, nei Rusijos. Kinija pati praktiškai sugeba pasigaminti visą karinę ginkluotę, ką jie turi sukaupę, ir šioje vietoje tai yra matoma.
Įsivaizduokime, kokio dydžio yra Kinijos kariuomenė ir koks jos mobilizacinis potencialas“, – kalbėjo A.Pocius.
Jo skaičiavimais, kinų kariuomenę sudaro per milijonas asmenų, o jos mobilizacinis rezervas gali siekti ir dešimt milijonų žmonių.
„Per pastaruosius metus Kinija vogė technologijas iš visų pasaulio šalių. Ta pati karinė pramonė. Žiūrėkite, Kinija jau ir į kosmosą skrenda, ir turi savo palydovus, žvalgybinė įranga, elektronika tikrai yra pakankamai aukštame lygmenyje.
Manau, kad grėsmė, kuri yra įvardyta, tikrai yra rimta“, – neslėpė pašnekovas.
Buvusio kariuomenės vado teigimu, tiek rusai, tiek ukrainiečiai greičiausiai jaučia, kad derybos gali prasidėti bet kokiu metu, todėl dabar įnirtingai stengiasi užsiimti kuo geresnę poziciją mūšio lauke.
„Šioje vietoje tikrai nėra įvardyta, kokių metų rėmuose turėtų būti Ukrainos valstybingumas, bet čia jau yra didžioji politika – kaip susitars, kokia bus Zelenskio, visos Ukrainos pozicija“, – dėstė A.Pocius.
