Savo prognozėmis ir vertinimais apie jau sekmadienį įvyksiančius rinkimus jis pasidalijo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Įvertino V.Matijošaičio šansus
S.Spurga, apžvelgdamas didžiųjų miestų kandidatus į merų kėdes, atkreipė dėmesį, jog intrigą per šiuos savivaldos rinkimus išlaiko tiek Vilnius, tiek Kaunas.
„Be jokios abejonės, labiausiai intriguoja baigtis Vilniaus mieste, kadangi net nėra aišku, kas išeis į antrą turą. Gana įdomu, kaip klostysis situacija Kaune, kadangi prieš dabartinį merą yra vykdoma tam tikra kampanija. Pažiūrėsime, kaip kauniečiai vertins tuos priekaištus, kad dabartinis meras Matijošaitis laiko savo verslą Rusijoje.
Įdomu ir Klaipėdoje, kadangi čia taip pat situacija neaiški. Meras Grubliauskas vėl kandidatuoja, tiesa, su kita partija, bet jo pergalė toli gražu nėra nulemta“, – vertino politologas.
Paklaustas, kaip vertina prieš dabartinį Kauno vadovą V.Matijošaitį nukreiptos akcijos potencialą, S.Spurga svarstė, jog Kauno meras savo kėdėje sėdi itin tvirtai.
„V.Matijošaitis galbūt kažkada turėjo ambicijų tapti Lietuvos lygio politiku, ir, matyt, su tomis ambicijomis jis turi atsisveikinti. Bet Kaune jis yra populiarus.
Čia paradoksas – Kaunas yra laikomas tokiu patriotišku miestu, tačiau Matijošaičiu vis dar pasitiki, tą rodo įvairūs reitingai. Ir, nepaisant viso to sukelto ažiotažo, yra didesnė intriga tokia, ar jis bus išrinktas pirmame, ar vis dėlto jam prireiks antro turo.
Tyrimai rodo, kad kauniečiai yra patenkinti padėtimi mieste, raida, jų matoma pažanga, ir turbūt jie nelinkę pasiduoti tiems pasiūlymams, kurie, kiek aš girdėjau, yra traktuojami kaip „vykdomi iš Vilniaus“, – kalbėjo politologas.
„Tie priekaištai yra ne vieninteliai – buvo kalbama ir apie jo šeimos tam tikro verslo plėtojimą ne visai teisėtomis priemonėmis, daug kas atkreipia dėmesį į jo bendravimo stilių su bendruomenėmis. Yra ir kitų dalykų, bet štai, miestui jis vis tiek tinka, ir daugelis miestiečių, matyt, pasiryžę už jį balsuoti“, – pridūrė S.Spurga.
Tiesa, politologas nedrįso spėti, ar galbūt didesnis rinkėjų aktyvumas galėtų nulemti palankesnį rezultatą vienai ar kitai partijai.
„Kažkada buvo sakoma, kad konservatorių rinkėjai yra labiau ištikimi, jie galbūt yra labiau pagyvenę žmonės, bet kartos keičiasi, metai labai sparčiai bėga, rinkėjai keičiasi, ir manyti, kad didesnis ar mažesnis aktyvumas gali lemti sėkmę, yra labai abejotinas dalykas.
Tiesiog reikia visiems eiti ir balsuoti, ir pažiūrėti, kas iš to išeis“, – sakė pašnekovas.
Vilniuje įžvelgia paradoksą
Paklaustas, kokią situaciją mato sostinėje, S.Spurga įžvelgė ir tam tikrą paradoksą.
„Vilniuje yra tokia paradoksali situacija, kad daugiausia rinkėjų vis dėlto pasisako už konservatorius, bet ketvirtadalis iš jų nerems konservatorių kandidato. Čia ir yra ta intriga.
Norėčiau pabrėžti, kad meras jau renkamas kitoks, nei iki šiol, jo įgaliojimai didesni. Tai yra vykdomoji valdžia, bet jis turės daug naujų ir papildomų įgaliojimų, galės sudaryti savo politinę komandą, užims daugelį tų pozicijų ir tų funkcijų vykdys, kurias dabar vykdo savivaldybės administratorius. Jei įvyks konfliktas su taryba, bus daug netikėtumų ir galbūt strigimų.
Bet manau, kad vis dėlto ryškiausi trys kandidatai yra Artūras Zuokas, Valdas Benkunskas ir Mykolas Majauskas“, – spėjo S.Spurga.
Kalbėdamas apie A.Zuoką, politologas pažymėjo, jog šis kandidatas turi savo apibrėžtą rinkėjų ratą, todėl tiek pirmame, tiek ir antrame ture jo palaikymas greičiausiai liktų labai panašus.
„Klausimas išėjus į antrą turą kandidatui, ar jam pavyks pritraukti kitų kandidatų, kurie nepateks, rinkėjų balsus? Čia yra labai didelė intriga“, – kalbėjo S.Spurga.
Pasak jo, nors A.Zuokas ir yra vienas iš favoritų, tai esą jam – menka paguoda.
„Visa intriga yra ta, kaip jam seksis antrame rate. Jei jis liks su tais pačiais 20 procentų, jo šansai būti išrinktam yra gana menki“, – tikino specialistas.
Politologas pripažino, kad partijoms priklausantys kandidatai visgi turi daugiau šansų laimėti rinkimus, tačiau M.Majausko sėkmės nenuvertino. Pasak S.Spurgos, nors M.Majausko konfliktas su buvusiais bendražygiais konservatoriais ir buvo trumpalaikis, jo efektas vis dar neišblėsęs.
„Majauskas irgi turi tą patį trūkumą, kaip ir A.Zuokas – jis turi savo rėmėjų, bet klausimas, kiek tai yra ta asmenybė, kuri gali pritrakti kitų, neišrinktų kandidatų balsus. <...> Manau, už V.Benkunską, kaip kompromisinį žmogų, gali balsuoti platesnis rinkėjų ratas. <...>
Manau, kad jis kažkaip sugeba pasirodyti, sugeba pateikti savo programą, ir jo reitingai ne tik nemažėja, bet net ir didėja. Tai jis tikrai yra gana aktyvus ir pastebimas kandidatas, ir jo nurašyti tikrai negalima“, – pabrėžė S.Spurga.
