Naujovių – ne viena
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Karo tarnybos ir personalo departamento direktorius, pulkininkas Ramūnas Švažas naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad reforma, kuri galėtų įsigalioti nuo 2027 metų, numato kelias tarnybos alternatyvas.
Įsigaliojus reformai, kaip ir dabar, pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą įgiję jaunuoliai būtų kviečiami atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą, tačiau pusė pašauktųjų tarnautų šešis mėnesius, likę – devynis.
Šešių mėnesių tarnybą atlikę jaunuoliai įgautų bazinį, individualų rengimą ir pačią mažiausią kolektyvinio rengimo dalį (skyriaus), tada būtų perkelti į aktyvųjį rezervą.
Likusi dalis tarnautų dar tris mėnesius, ir be bazinio, individualaus rengimo taip pat praeitų specialistų, jaunesniųjų vadų mokymus, įgytų didesnę dalį kolektyvinio rengimo. Už šiuos papildomus tris mėnesius šauktiniai gautų profesinės karo tarnybos kario atlyginimą be socialinių garantijų.
Tai, kurie karo prievolininkai tarnautų visus devynis mėnesius, būtų nusprendžiama pagal jų gebėjimus ir kompetencijas.
Kita po reformos laukianti naujovė – trijų mėnesių rengimui planuojama pašaukti 22–24 metų, aukštąjį išsilavinimą įgijusius jaunuolius, kurių specialybių atstovų trūksta kariuomenėje. Tai galėtų būti techninių, inžinerinių arba medicinos sričių atstovai. Po trijų bazinio rengimo mėnesių jie būtų išleisti į atsargą.
Numatoma ir tai, kad įsigaliojus reformai, 18–22 metų studentai tarnybos atidėti nebegalėtų.
„Tarnyba būtų privaloma, ir būtų siūlomos dvi galimybės, kaip ją atlikti: jaunesniųjų vadų mokymai tiems, kurie norėtų įgyti atsargos karininko kvalifikaciją, arba savanorių tarnyboje.
Vykdant šiuos mokymus terminas būtų treji metai arba 45 savaitgaliai: per metus – po 15 savaitgalių“, – pristatė R.Švažas.
Taip pat planuojama sudaryti galimybes savanoriškai prisijungti tiems jaunuoliams, kurie neatitinka keliamų sveikatos reikalavimų.
„Norime pasiūlyti naują tarnybos atlikimo būdą tiems jaunuoliams, kurie netinkami pagal sveikatos reikalavimus, bet kurie nori prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo, atlikti pareigą šiuo atveju neginkluotu būdu.
Vertiname kariuomenės galimybes, kiek tokių jaunuolių galėtų būti, kokias specializacijas galėtų vykdyti. Dažnai kalbama apie cyber šauktinius, dronų valdytojus, galbūt rasime galimybių prijungti prie administracijos, aprūpinimo padalinių“, – įvardijo R.Švažas.
Peržiūrimos išimtys ir sveikatos reikalavimai
R.Švažas pripažino, kad Karo prievolės įstatymas nebeatitinka lūkesčių, todėl ministerija ketina peržiūrėti tiek karo prievolininkų išimtis, tiek keliamus sveikatos reikalavimus.
„Įstatymas numato ne vieną išimtį ir atidėjimą, kas atleidžiamas nuo tarnybos. Tų grupių yra tikrai daug ir įvairių: ir nuteistieji, ir neįgalūs, ir vaikus auginantys, ir netinkami pagal sveikatą“, – nurodė jis.
Ministerijos atstovas pastebėjo, kad metų pradžioje prievolininkų sąraše yra 84 tūkst., asmenų, tačiau dėl įvairių išimčių, atleidimų, dėl žmonių, kurių nepavyksta surasti, galutiniame sąraše į tarnybą pakviečiama tik 3,5 tūkst. jaunuolių.
Anot R.Švažo, 20 tūkst. asmenų tarnybą atideda dėl studijų, 13,5 tūkst. atideda dėl neproporcingai didelės žalos jų asmeniniams ar visuomeniniams interesams, su 10 tūkst. jaunuolių nepavyksta susisiekti.
Daugiau nei pusė jaunuolių neatitinka keliamų sveikatos reikalavimų.
Nors ministerija sveikatos reikalavimus vertins iš naujo, R.Švažas pabrėžė, kad vienareikšmiško sprendimo šiuo atveju nėra.
„Jeigu lygintume su Estija, Lietuvoje reikalavimai yra šiek tiek griežtesni, ir vis tiek jaunuoliai, atlikdami pareigą, patiria fizinių sunkumų, perkrovų. Todėl norėtume, kad jaunuolių sveikata būtų tikrai gera, ir nesuluošinti jauno žmogaus vykdant pareigą tėvynei.
Estijos kariuomenėje medicininiai reikalavimai yra kiek švelnesni, bet, vykdant tarnybą, virš 30 proc. šauktinių karių nubyra. Jie nebaigia rengimo, patiria sveikatos problemų. Prasideda teismai, kompensacijų mokėjimai ir bylinėjimaisi.
Todėl lazda turi du galus – mums labai rūpi jaunuolių sveikata, galbūt šie reikalavimai yra šiek tiek griežtesni, bet mes tikrai savo darbotvarkėje turime klausimą dėl reikalavimo peržiūros, ir pasiūlysime vienokius ar kitokius sprendimus“, – tikino pulkininkas.
Susirūpinimą keliantys skaičiai
R.Švažo teigimu, šauktinių reformos tikslas nėra vien tik padidinti aktyvųjį rezervą iki 47 tūkst. karių 2030-aisiais.
„Siūlydami šią reformą, norime padaryti tarnybą patrauklesne, suteikti galimybių pasirinkimui, diferencijuoti tarnybą laike. Taip pat, kad atsirastų santykis tarp visuomenės ir kariuomenės, kad piliečiai būtų pasirengę, galėtų apsaugoti ne tik save, bet ir artimuosius“, – kalbėjo ministerijos atstovas.
„Šauktiniai sudaro mažą dalį kariuomenės – apie 17 proc., bet labai ženkli dalis iš jų vėliau tampa profesinės karo tarnybos karininkai. Šie patobulinimai, tikime, leistų papildyti ir profesinės karo tarnybos gretas, ir savanorių gretas, ir beveik dvigubai išauginti aktyvųjį personalo rezervą“, – pridūrė jis.
Nors savo noru tarnaujančių šauktinių skaičius sumažėjo, R.Švažas atkreipė dėmesį į augantį žmonių, pasiryžusių vienu ar kitu būdu prisidėti prie šalies gynybos, skaičių.
„Susirūpinimą kelia patriotizmo, pilietiškumo ugdymo dalykai. (...) Turėtume pradėti ugdyti patriotiškumą nuo šeimos, darželio, mokyklos, bendruomenių grupių, universitetų, kad ta nuomonė kistų, kad jaunuolis ateitų į kariuomenę jau pareigos, supratingumo, patriotizmo vedamas“, – vylėsi R.Švažas.
Už siūlomus pokyčius dar turės balsuoti Seimas. Planuojama, kad Seimo posėdžių salėje vadinamoji šauktinių reforma galėtų atsidurti pavasario sesijos metu.
