Metai lengvi nebus
Nors tikimasi, kad Ukraina švęs pergalę mūšio lauke, o galbūt tai padarys net šiemet, karybos ekspertas Darius Antanaitis ragina į prognozes žiūrėti racionaliau. Anot jo, ukrainiečių sėkmė priklausys nuo Vakarų valstybių valios.
„Aš nenorėčiau tikėti rožinėmis svajonėmis. Vis dėlto ukrainiečiai labai stipriai priklauso nuo Vakarų paramos. Ne tai, kad stipriai priklauso, bet visiškai priklauso nuo Vakarų paramos. Viskas priklauso nuo to dalyko“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ sakė D.Antanaitis.
Jo teigimu, šie metai ukrainiečiams nebus lengvi.
„Jeigu mes kalbėtume, kokie bus metai – jie bus sunkūs, nes rusai atsitraukt tikrai neatsitrauks, ukrainiečiai nenustos kovoti dėl savo žemių. Nematau, kad kažkas čia trykštų džiaugsmu ar kažkas panašaus. Manau, metai bus sunkūs“, – pastebėjo ekspertas.
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis atkreipė dėmesį, kad Ukraina ir Vakarai greičiausiai turi kelis scenarijus, kaip gali susiklostyti šie metai. Dažniausiai vienas jų būna teigiamas, o kitas, deja, ne.
„Žiūrint į labiausiai tikėtiną variantą, galima sakyti, kad ukrainiečių kariuomenė nuo karo pradžios (jeigu mes kalbame apie praėjusių metų vasario 24 dieną) kokybiškai pagerėjo. Vektorius, taip sakant, yra į viršų.
O Rusijos kariuomenė – atvirkščiai. Ji pradėjo karą su pačia geriausia kokybe, kokią tik galėjo išspausti iš savo turimų resursų, bet karo eigoje dėl sankcijų ir dėl karinės įrangos naudojimo jų kokybė krito. Manyčiau, jeigu Vakarų parama išliks tokia, ukrainiečiai turi labai gerus šansus karą laimėti“, – tvirtino V.Malinionis.
Tiesa, kitas scenarijus ukrainiečiams būtų labai nepalankus.
„Rusija, naudodama psichologines operacijas, diplomatinius kanalus, svertus įvairiais būdais bando mažinti paramą Ukrainai, bando ištęsti karą kaip įmanoma ilgiau, pavyzdžiui, iki JAV prezidento rinkimų ar dar kažkokių rinkimų, kur atsirastų šansas, kad, pasikeitus kažkokioms politinėms galioms, pasikeistų požiūris į Ukrainą ir Rusiją.
Ukrainiečiams, be abejo, tai būtų labai nenaudinga. Naudingiausia, kad parama, kuri yra pažadėta ir keliauja, būtų stabiliai integruojama į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, apmokoma kariuomenė“, – vardijo atsargos pulkininkas.
D.Antanaitis akcentavo, kad Ukraina šiuo metu galingesnė, kalbant apie technikos pajėgumus, o Rusija pirmauja pagal žmogiškuosius resursus. Jis skaičiavo, kad valstybei, turinčiai apie 144 milijonus gyventojų, vienas kitas prarastas milijonas nieko nereiškia.
Tuo tarpu Ukrainai, kurioje gyvena apie 40 milijonų žmonių, vienas milijonas gyventojų yra labai daug.
„Iš „mėsos“ pusės pirmauja Rusija, iš techninės – po truputį ukrainiečiai“, – konstatavo pašnekovas.
„Kiek Ukraina rūpi piliečiams, tiek rūpės ir išrinktai valdžiai“
V.Malinionis pažymėjo, kad Rusija fronte didelių pasiekimų vis dar nedemonstruoja, be to, prasidėjęs pavasaris okupantus įklaipino į purvą.
„Manyčiau, kad Rusija dabar jau praranda gebėjimą pulti. (Prie Bachmuto stumiasi į priekį, – aut.past.), bet tai tikrai nėra kažkokie laimėjimai, kur būtų galima sakyti, kad tai yra kažkokie pasiekimai. Plius neužmirškime, kad atėjo pavasaris, jau dabar prasideda atolydžiai, pradeda strigti technika.
Net jeigu rusai būtų pakankamai gerai pasiruošę, jiems reikėtų stabdyti savo planus, arba juos atidėti“, – dėstė atsargos pulkininkas.
„Yra ir gerų ženklų – ukrainiečiai pasiekė net ir Mariupolio teritoriją, o tai reiškia, kad jie greičiausiai gavo kažkokią naują ginkluotę“, – pridūrė jis.
D.Antanaitis pabrėžė, kad, nors Rusijos vadovas Vladimiras Putinas mėgina parodyti, jog jis kontroliuoja situaciją, iš tiesų tokiam ilgam karui jis nebuvo pasiruošęs.
„Nemanau, kad Putinas žaidžia, kas greičiau pavargs. Jis tiesiog neturi kitos išeities. Jis save pastatęs į tokią poziciją, lyg tai jis diktuoja sąlygas: „Aš čia pasiruošęs ilgam karui.“ Ne, jis nebuvo pasiruošęs ilgam karui, jis buvo pasiruošęs trijų dienų karui. Jis nieko nediktuoja. Jam diktuoja“, – teigė karybos ekspertas.
Politikos užkulisiuose pasigirdo kalbos, esą Vakarai gali mažinti tiekiamą paramą Ukrainai. D.Antanaitis sakė, kad jo toks elgesys nenustebintų – valstybių vadovai turi rūpintis ir savo piliečiais.
„Kalbant apie Vakarų paramą, reikia pripažinti, kad kiekviena valstybė turi savo interesus. Reikia žiūrėti į kiekvieną šalį. Vis dėlto tarptautinė arena nėra draugiškų kaimynų klubas. Tai yra suinteresuotų valstybių klubas, kur kiekviena yra su savais interesais.
Vengrija turi savus interesus, Turkija turi savus interesus, Vokietija, Prancūzija – dar kitus. O kokiai Portugalijai išvis neįdomi Ukraina. Kalbėti apie tai, kad Vakarai vieningi... Jie gali būti vieningi, bet jie privalo rūpintis savo piliečių interesais.
Kiek Ukraina rūpi piliečiams, tiek rūpės ir išrinktai valdžiai“, – apibendrino ekspertas.
