Didžioji kova dėl sostinės vairo: įvertino, kieno balsus gali susižerti A. Zuokas ir V. Benkunskas

Žinia, jog po įnirtingos kovos antrajame rinkimų ture Vilniuje susitiks buvęs sostinės vadovas Artūras Zuokas bei konservatorius, dabartinis vicemeras Valdas Benkunskas, politologų per daug nenustebino. Visgi, pasak jų, kol kas sunku prognozuoti, kurių buvusių kandidatų balsus po dviejų savaičių gali susižerti abu varžovai.

 Valdas Benkunskas ir Artūras Zuokas<br> Lrytas.lt koliažas
 Valdas Benkunskas ir Artūras Zuokas<br> Lrytas.lt koliažas
 Valdas Benkunskas laukia rinkimų rezultatų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Valdas Benkunskas laukia rinkimų rezultatų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Zuokas<br>T.Bauro nuotr.
A.Zuokas<br>T.Bauro nuotr.
A.Zuokas su žmona Augusta.<br>T.Bauro nuotr.
A.Zuokas su žmona Augusta.<br>T.Bauro nuotr.
 Valdas Benkunskas laukia rinkimų rezultatų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Valdas Benkunskas laukia rinkimų rezultatų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Zuokas<br>T.Bauro nuotr.
A.Zuokas<br>T.Bauro nuotr.
Mykolas Majauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Mykolas Majauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
VU TSPMI politologas, profesorius Tomas Janeliūnas.<br>T.Bauro nuotr.
VU TSPMI politologas, profesorius Tomas Janeliūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Mykolo Romerio universiteto politologas Saulius Spurga.<br>D.Umbraso nuotr.
Mykolo Romerio universiteto politologas Saulius Spurga.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Mar 6, 2023, 6:39 PM, atnaujinta Mar 7, 2023, 8:52 AM

Kovo 5-ąją praūžęs pirmasis savivaldos rinkimų turas atnešė nemažai staigmenų. Daugiausiai sostinės gyventojų palaikymo gavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) į merus keliamas kandidatas V.Benkunskas, surinkęs 30,79 proc. vilniečių balsų.

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas A.Zuokas sulaukė kiek kuklesnio – 21,4 proc. – rinkėjų palaikymo, tačiau užsitikrino vietą antrajame rinkimų ture.

Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politologai paaiškino, ko tikėtis po dviejų savaičių ir kaip kandidatai į Vilniaus vadovo kėdę dalinsis už borto likusių politikų balsus.

Koks bus dviejų lyderių susidūrimas?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga nenustebo, kad į antrąjį rinkimų turą sostinėje įžengė būtent V.Benkunskas ir A.Zuokas. Tačiau vienas dalykas jo dėmesį visgi atkreipė.

„Kad pamatysime A.Zuoką ir V.Benkunską, tai nelabai nustebino, nors kai kurios apklausos sakė, kad čia gali įsiterpti ir M.Majauskas. Bet mane, kaip ir daugelį, nustebino labai neblogas V.Benkunsko pasirodymas, nes niekas neprognozavo, kad jis pirmame ture galėtų pasirodyti geriau nei A.Zuokas“, – kalbėjo S.Spurga.

Čia, pasak specialisto, įvyko staigmena, tačiau sunku tiksliai pasakyti, kas ją lėmė.

„Aš turiu tam tikrą hipotezę, bet tai tik pasvarstymai – galbūt rinkėjai vis dėlto numatė, kad antrame ture gali būti du prieštaringai vertinami politikai – tie, kurie turi savo šalininkus, bet nelabai gali pritraukti kitų rinkėjų balsų.

Iš karto tai numatydami jie galbūt pasirinko balsuoti už V.Benkunską kaip už kompromisinę figūrą, kad būtų galima bent jau antrame ture turėti savo kandidatą“, – spėjo MRU politologas.

Tiesa, balsų dėlionės antrajame ture, anot S.Spurgos, gali būti išties sudėtingos.

„Aš laikausi tokios hipotezės, jog A.Zuokas yra pažįstamas žmonėms, ir kai balsuoji už A.Zuoką, tu balsuoji ne už politinę partiją, ne už kryptį, o vis dėlto jis yra toks ryškus, kad žmonės jau žino ir jiems nereikia pristatyti, kas yra A.Zuokas – jie arba nori jį matyti meru, arba ne.

Mano manymu, tokių žmonių, kurie palaiko A.Zuoką ir mato jį kaip merą, visada yra apie 20 proc. Man labai sunku įsivaizduoti, kad staiga atsirastų daugiau tų pritariančiųjų, ir tai jau matome ne per pirmus rinkimus. Jis yra populiarus, bet tik tam tikrame rate“, – aiškino politologas.

Visgi jis pridūrė, kad A.Zuokui savo balsą galėtų atiduoti ir tokių politinių jėgų kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) elektoratas.

„Bet manau, kad daugelis kitų žmonių balsuos už V.Benkunską. Bet balsuos ne todėl, kad prijaučia konservatoriams, o dėl to, kad jie žino A.Zuoką ir jis jiems nepriimtinas. O V.Benkunskas yra daug labiau kompromisinė figūra“, – dėstė S.Spurga.

Įvardijo silpnąsias vietas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas taip pat atkreipė dėmesį, jog A.Zuoko ir V.Benkunsko akistatą antrajame rinkimų ture buvo galima prognozuoti – pasak politologo, tą rodė ir vykdytos visuomenės apklausos.

„Žinoma, apklausos dažniau žadėdavo didesnį A.Zuoko pranašumą pirmame ture, bet antras turas irgi gali būti pakankamai įtemptas.

Viena vertus, A.Zuokas jau nebėra naujas politikas, jo reputacija didžiajai daliai vilniečių yra gana neblogai žinoma, o šiuo atveju V.Benkunskas turi visai neblogus šansus susirinkti liberalesnių pažiūrų rinkėjų balsus, ir tuo pasinaudodamas švęsti pergalę“, – vertino T.Janeliūnas.

Anot profesoriaus, V.Benkunskas „neturi prastos reputacijos ir skandalų šleifo“, priešingai, nei tris kadencijas Vilniui jau vadovavęs A.Zuokas. Tiesa, T.Janeliūno teigimu, konservatorių kandidatas į sostinės mero kėdę turi ir savų minusų.

„V.Benkunskas turi kitą silpnąją vietą – tai, kad jis yra konservatorių partijos atstovas, ir yra nemažai žmonių, kurie labai neigiamai nusiteikę apskritai bet kokių konservatorių atžvilgiu.

Iš kitos pusės kaip asmenybė V.Benkunskas yra toks neutralus – jis galbūt neturintis labai ryškios teigiamos reputacijos, bet ir neturintis ryškių nuodėmių, už kurias nebūtų galima atleisti.

A.Zuokas šiuo požiūriu yra labiau savo reputaciją susigadinęs politikas, ir turbūt tikrai didesnė dalis rinkėjų gali balsuoti už V.Benkunską jau vien dėl to, kad neremtų A.Zuoko“, – portalui lrytas.lt kalbėjo VU TSPMI politologas.

T.Janeliūnas taip pat teigė sutinkantis su vertinimais, kad A.Zuokui bus sudėtinga į savo pusę palenkti neutralių rinkėjų palaikymą.

„Jam kažko naujo pasakyti arba lenkti į savo pusę gali būti sudėtinga, V.Benkunskas šiuo atveju daugeliui už kitus kandidatus balsavusiųjų gali būti mažesnė blogybė“, – komentavo pašnekovas.

Kam atiteks M.Majausko balsai?

Kelialapis į antrą rinkimų turą sostinėje buvo prognozuojamas ir iš TS-LKD pašalintam, o vėliau pačiam save išsikėlusiam kandidatui M.Majauskui.

Pasak politologo S.Spurgos, šio politiko rezultatai atskleidžia tai, kad trečioje vietoje atsidūręs M.Majauskas tiesiog pervertino savo jėgas.

„Jis norėjo pasirodyti danguje kaip meteoritas, įsirėžti į politinę padangę ir nugalėti, tačiau iš karto buvo matyti, kad jo politiniai nuopelnai yra labai neaiškūs. Taip, jis vadovavo komitetui (Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, – aut.past.), bet ką jis ten padarė – jis kėlė triukšmą dėl futbolo federacijos, bet tą įvertinti ir suprasti, kas čia padaryta, yra labai sunku. <...>

Jis įsijungė akivaizdžiai likus labai mažai laiko iki rinkimų, nieko nežinodamas apie Vilnių, bet vėliau atrado tam tikrus punktus. Visgi jo silpnumas įvairiose diskusijose tikrai išryškėjo.

Aišku, sunku pasakyti, kiek žmonių žiūri tas diskusijas, kuriose pasimato tikrasis politiko veidas, bet, matyt, laiko jam buvo per mažai, ir rinkėjų jis neįtikino“, – svarstė MRU politologas.

Pasak S.Spurgos, Vilniuje konservatoriai tradiciškai sulaukia didelio rinkėjų palaikymo, todėl vien jau tai, kad kandidatas „eina prieš konservatorius“, galėjo iššaukti dalies elektorato reakciją.

Savo ruožtu T.Janeliūnas pridėjo, jog M.Majausko rezultatus pirmajame ture lėmė dar iki rinkimų jo paties susikurta reputacija.

„Jis neturėjo jokios partinės paramos, rėmėjų, didesnio rato, ką turėjo daugelis kitų partinių kandidatų. Šitie dalykai irgi turėjo reikšmės“, – aiškino profesorius.

Visgi paklaustas, ar M.Majausko palaikytojai antrajame ture galėtų savo simpatijas peradresuoti buvusiam jo bendražygiui V.Benkunskui, jis tikino, kad tai prognozuoti kol kas sudėtinga.

„Sunku pasakyti, kokį rinkėjų ratą patraukė M.Majauskas – greičiausiai tai yra tie žmonės, kurie neturi labai ryškių preferencijų ir kiekvienuose rinkimuose gali balsuoti už vis kitokį kandidatą. Šiuo atveju balsai taip pat gali pasidalinti į bet kurio kandidato pusę jau antrajame ture“, – spėjo T.Janeliūnas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.