Lietuvai – šaltas dušas iš Vokietijos ministro: NATO dar nepriėmė sprendimo dėl brigados

Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorijus gerų žinių Lietuvos politikams neatvežė – ministras pareiškė, kad NATO dar nepriėmė sprendimo dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje, tuo pačiu jis kelia klausimą, ar toks poreikis iš viso egzistuoja.

Borisas Pistorijus ir Arvydas Anušauskas.<br>Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Borisas Pistorijus ir Arvydas Anušauskas.<br>Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Borisas Pistorijus ir Arvydas Anušauskas.<br>Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Borisas Pistorijus ir Arvydas Anušauskas.<br>Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2023-03-07 14:22, atnaujinta 2023-03-07 18:12

Tuo metu Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad Kremlius pasiryžęs ilgalaikei konfrontacijai su NATO, o geografinė Baltijos šalių padėtis reikalauja didesnio sąjungininkų buvimo regione.

Kelia klausimų dėl poreikio

„Rusijos kariniai pajėgumai Kaliningrado srityje išlieka mažai paveikti jos vykdomo karo prieš Ukrainą. Baltarusija kariniu požiūriu yra praradusi bet kokį savarankiškumą. Kremliaus planai skaitlingai didinti pajėgas su NATO besiribojančiose regionuose rodo pasiryžimą ilgalaikei konfrontacijai“, – kalbėjo A.Anušauskas.

Antradienį A.Anušauskas susitiko su Vokietijos gynybos ministru B.Pistorijumi, aptarė, kaip galėtų būti stiprinamas rytinis NATO flangas, argumentavo vokiečių brigados Lietuvoje svarbą.

Tačiau pats Vokietijos gynybos ministras B.Pistorijus, paklaustas, ar Vokietija iš tiesų planuoja nuolat Lietuvoje dislokuoti savo brigadą, kėlė klausimą, ar tokia būtinybė iš tiesų egzistuoja.

„Tai ne tiek klausimas, ką Vokietija planuoja, o veikiau ką NATO laiko reikalinga. Mes turime Lietuvai priskirtą brigadą, ir Lietuva jau pradėjo infrastruktūros rengimo procesus.

Kalbant apie brigadą, reikėtų priimti penkis tūkstančius karių, kalbame apie keletą batalionų, šarvuotų transporto priemonių, todėl yra reikalinga infrastruktūra tai brigadai priimti.

Keliame kitą klausimą – ką NATO sako apie tai? Kas, iš karinės pusės, yra būtina? Kas yra reikalinga? Ar turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą? Galbūt, kalbant apie viso rytinio flango apsaugą, reikia lankstesnių struktūrų. NATO dar nepriėmė sprendimo dėl to“, – kalbėjo B.Pistorijus.

Vokietijos gynybos ministras teigė darantis prielaidą, kad sprendimas dėl vokiečių brigados bus priimtas liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

Ragino laikytis plano

Krašto apsaugos ministras A.Anušauskas savo ruožtu paragino Vokietiją laikytis birželį Vokietijos kanclerio ir Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasirašyto susitarimo, nes grėsmė išlieka.

„Mes turėtume įgyvendinti mūsų prezidento ir Vokietijos kanclerio pasirašytą susitarimą. Žinoma, NATO regioniniai planai dabar daromi, bus tvirtinami Vilniaus viršūnių susitikime. Šalys į tuos planus turės įdėti labai konkrečius pajėgumus – ne popierinius. Kiekviena valstybė.

Gynybos planai, kaip rodo ir Ukrainos pavyzdys, negali būti atitrūkę nuo realybės – jie turi atspindėti realias grėsmes. Mes konstatuojame, kad tos realios grėsmės yra“, – pabrėžė ministras.

Net jeigu dalis Rusijos pajėgumų yra sudaužyti Ukrainoje, anot ministro, tuos pajėgumus Kremlius gali atstatyti per gana trumpą laiką.

„Jūs visi girdėjote apie Rusijos paskelbtą karinę reformą kuriant naujas divizijas Kaliningrado srityje, vakariniame pakraštyje, reformuojant brigadas į divizijas. Rusija užsibrėžė, kad tuos planus įgyvendins iki 2026 metų. Gal tie planai nėra iki galo realūs, bet jie yra pradėti įgyvendinti.

Negalime būti abejingi ir stebėti, kaip Rusija įgyvendina planus, o mes darome per mažai. Dėl to ir norėtume, kad ir Lietuva, ir mūsų sąjungininkai, ir Vokietija, matytų mūsų regioną kaip tą vietą, kur eina NATO rytinis gynybos flangas. Čia dislokuotos pajėgos turi būti stiprios, pakankamos“, – pabrėžė A.Anušauskas.

Primename, kad Lietuvoje kilo politinės diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje.

Į diskusijas įsitraukė ir Vokietija. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Berlynas atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.