Politologai taip pat pastebėjo, kad netikėta pavardė, nuskambėjusi socialdemokratams kalbant apie galimą premjerą, partijos sėkmės atveju Seimo rinkimuose kelia daugiau klausimų nei suteikia atsakymų.
Žada cunamį
Pergalę sekmadienį vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose paskelbusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigė, kad savivaldos rinkimai gerai atliepia ir rezultatus būsimuose Seimo rinkimuose.
Tuo metu LSDP vicepirmininkas, rinkimų štabo vadovas ir perrinktas Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius kalbėjo dar drąsiau – anot jo, rinkimų rezultatai parodė, kad aukštas partijos reitingas nėra mitas, todėl LSDP banga „nuneš“ būsimus Seimo rinkimus.
„Esu tikras, kad V.Blinkevičiūtės ar komandinė lyderystė tą bangą dar paaugins iki cunamio, ir tada, nušlavę Seimo rinkimus ir paėmę atitinkamus deputatų Seime skaičius, manau, kad turėsime teisę formuoti Vyriausybę.
O kas jai vadovaus – dar labai anksti, neužsiimsime spėliojimu“, – kalbėjo M.Sinkevičius, kuris pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu buvo paklaustas apie galimybę socialdemokratų pergalės atveju tapti premjeru.
Pati partijos pirmininkė V.Blinkevičiūtė netrukus patikino, kad M.Sinkevičius būtų neblogas premjeras.
„Esu įsitikinusi, kiek M.Sinkevičių pažįstu, kad jis iš tikrųjų yra jau tokio lygio politikas, kuris būtų visai geras ir neblogas premjeras. Bet gyvenimas parodys, mes dar turime laimėti rinkimus“, – kalbėjo V.Blinkevičiūtė.
Socialdemokratai iškovojo 367 tarybų narių ir merų mandatus, antri rinkimuose likę konservatoriai – 241 mandatą.
Pasikeitusių taisyklių vaidmuo
Tačiau politologė Rima Urbonaitė triuškinančios pergalės Seimo rinkimuose socialdemokratams prognozuoti neskubėjo. Anot jos, jokios tiesioginės koreliacijos tarp savivaldos ir Seimo rinkimų nėra.
„Dėl to negalime dėti lygybės ženklo ir sakyti, kad socialdemokratams Seimo rinkimai pavyks taip, kaip pavyko savivaldos. Tuo labiau, kad socialdemokratai savivaldoje visada buvo pakankamai stiprūs, retrospektyviai pažiūrėjus, net stipresni, nei konservatoriai“, – įvertino R.Urbonaitė.
Negana to, R.Urbonaitė socialdemokratų pergalę rinkimuose verčiau vadintų „sugrįžimu į įprastas vėžes“, kurį, anot jos, nulėmė ne tiek pačių socialdemokratų ypatingas sustiprėjimas, bet pasikeitęs teisinis reguliavimas.
„Dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo neliko didžiosios dalies visuomeninių rinkimų komitetų. Jeigu jis nebūtų pasikeitęs, socialdemokratų tokia sėkmė galėjo ir neaplankyti“, – įsitikinusi ji.
R.Urbonaitė pastebėjo, kad 2019 metų savivaldos rinkimuose komitetai visoje Lietuvoje surinko virš 300 mandatų, dabar gavo 185 mandatus. Komitetų netektis – daugiau nei 100 mandatų, o socialdemokratai per šiuos rinkimus kaip tik surinko apie 100 mandatų daugiau nei per praėjusius.
Anot politologės, taip pat suveikė tai, kad socialdemokratai šiuo metu dirba opozicijoje, o dabartiniai valdantieji kovoja su visa puokšte krizių.
Kliūtis – didieji miestai
Politologas Vytautas Dumbliauskas taip pat svarstė, kad „socialdemokratų cunamio“ Seimo rinkimuose nebus.
Anot jo, socialdemokratai gali surinkti pakankamai balsų, kad taptų valdančiąja partija ir su demokratais bei valstiečiais galėtų tartis dėl valdančiosios koalicijos, tačiau ne dėl to, kad „sukurtų cunamį“, o dėl palankių aplinkybių.
Politologas atkreipė dėmesį, kad socialdemokratai laimėjo mažose savivaldybėse, tačiau didieji miestai savivaldos rinkimuose balsavo už dešiniuosius.
Vien Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Alytaus rinkėjų, įprastai palaikančių dešiniuosius, kitais metais gali būti tiek pat ar net daugiau nei bus rinkėjų visose likusiose savivaldybėse kartu sudėjus.
V.Dumbliauskas pastebėjo, kad ir konservatoriai savivaldos rinkimų nepralaimėjo – išlaikė tą patį elektoratą, kurį turėjo ir 2019 metų savivaldos rinkimuose. Tačiau konservatoriams dar kartą formuoti Vyriausybę, tikėtina, sutrukdytų kita problema.
„Tėvynės sąjunga 2024 metų Seime gali neturėti partnerių. Visi požymiai rodo, kad Laisvės partija neperžengs 5 proc. barjero. Liberalų sąjūdis irgi turi problemų – net jeigu peržengs 5 proc. barjerą, jų gauti 10 ar 12 mandatų nepadėtų konservatoriams sudaryti valdančiosios koalicijos“, – įsitikinęs V.Dumbliauskas.
Tiesa, dar vienas veiksnys, veikiantis socialdemokratų naudai, yra Lietuvoje gerokai didesnis kairysis elektoratas. V.Dumbliauskas skaičiuoja, kad konservatorių ir liberalių partijų rinkėjų Lietuvoje galėtų būti virš 400 tūkst., kai kairiąsias partijas palaikančių – bene dvigubai daugiau.
Tad, politologo manymu, kol konservatorių partija turi ištikimą rinkėją, kuris šią partiją palaikys, nepaisant įvairių skandalų ar krizių, konservatoriai taip pat turi savo elektorato ribas – apie 300 tūkst. rinkėjų.
Tuo metu socialdemokratai turi kur kas didesnę „medžioklės zoną“ ir gali perimti kitų kairiųjų partijų rinkėjus – tokios lubos socialdemokratų partijai nebūdingos, kairysis rinkėjas – mažiau lojalus, linkęs keisti partijas, kurias palaiko.
„Socialdemokratams yra, kur medžioti, yra daugiau rinkėjų, kuriuos galima pervilioti. Socialdemokratai gali perimti balsus iš S.Skvernelio partijos, darbiečių, valstiečių, o Tėvynės Sąjunga neturi tokių galimybių. Liberalus rinkėjas balsuos už liberalus“, – kalbėjo politologas.
Klausimų – labai daug
Tuo metu vertindama V.Blinkevičiūtės pareiškimą, kad M.Sinkevičius galėtų būti visai neblogas ministras pirmininkas, R.Urbonaitė teigė klausimų V.Blinkevičiūtei turinti daug.
„Įprastai turime formulę, kad partijos pirmininkas veda partiją rinkimuose ir, sėkmės atveju, partijos pirmininkas turėtų imtis premjero funkcijų. Aišku, dabar pastaruosius du kartus po rinkimų turėjome keistą formulę, kai ne partijų pirmininkai, o kai kuriais atvejais net ne partijų nariai, tampa premjerais“, – pastebėjo politologė.
Tačiau kas užimtų premjero postą konservatorių pergalės atveju, anot R.Urbonaitės, buvo aišku iš karto. Tuo metu, jeigu socialdemokratai svarsto apie M.Sinkevičiaus galimybes vadovauti Vyriausybei, kyla klausimų, kodėl jis nėra partijos pirmininkas.
Tačiau politologė teigė V.Blinkevičiūtei turinti daug daugiau klausimų.
„Kodėl V.Blinkevičiūtė nekalba, kada ji planuoja grįžti ir pilnu pajėgumu dirbti Lietuvoje kaip partijos pirmininkė, nes dabar ji šitą darbą derina su Europos Parlamento (EP) narės funkcijomis?
Ir apskritai ji turėtų atsakyti, ar planuoja dar kartą dalyvauti EP rinkimuose, nes tai yra kertinis klausimas. EP rinkimai yra 2024 metų gegužę, kartu su prezidento rinkimais. Jeigu ji juose dalyvauja, tada kaip suprasti jos pirmininkavo funkcijas, jeigu ji nedalyvauja Seimo rinkimuose?
Kyla klausimas, kokiuose rinkimuose ji ketina dalyvauti. Į šitą klausimą ji kol kas neatsako, o, kaip partijos pirmininkė, manau, jau tokias žinutes turėtų transliuoti, nes rinkimai praktiškai už metų.
Tai keista pozicija, neaišku, ar tai neįneš nereikalingo erzelio. Man atrodo, kad jau kuriamos šiokios tokios prielaidos tam erzeliui atsirasti, ir dėl šios aplankiusios sėkmės nėra reikalo atsipūsti. Priešingai – yra klausimų, kurie jau kurį laiką neduoda ramybės“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Tuo metu V.Dumbliauskas, vertindamas M.Sinkevičiaus galimybes tapti premjeru, svarstė, kad pasirinkimas galėtų būti visai logiškas, tačiau neatitinkantis demokratijos principų.
„Jeigu socialdemokratai laimėtų Seimo rinkimus, pagal parlamentinę demokratiją V.Blinkevičiūtė turėtų būti premjere, bet ji, manau, to nenori. Manau, kad ji siektų dar vienos kadencijos EP“, – spėjo politologas.
Jis taip pat abejojo, kad V.Blinkevičiūtė, nepaisant gerų reitingų, siektų prezidentės posto.
„Šiandien nugalėti G.Nausėdą galimybių yra nedaug. Visi reitingai rodo, kad jis turėtų laimėti vėl“, – pastebėjo V.Dumbliauskas.
