„Tenka konstatuoti, kad 2022-ieji buvo ypatingi metai“, – pažymėjo jis, pristatydamas VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) pateiktą kasmetinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Savo ruožtu prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys perspėjo, kad Lietuva turi apie septynerius metus pasiruošti, iki kol Rusija gali vėl atstatyti savo pajėgumus ir nuspręsti pasikėsinti į NATO teritorinį vientisumą.
Tiesa, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM direktorius plk. Elegijus Paulavičius ramina, kad šiandien tokių indikacijų, kad Rusija ketina eiti į karinę konfrontaciją su NATO, nėra.
Pagrindine grėsme laikoma Rusija
Nacionaliniame grėsmių vertinime pagrindiniai žvilgsniai vėl krypo į karą Ukrainoje sukėlusią Rusiją, jos užantyje stūksančią Baltarusiją ir visam demokratiniam pasauliui vis didesnį galvos skausmą keliančią Kiniją.
Nors agresorėmis laikomos visos trys valstybės, neabejojama, kad didžiausią pavojų Lietuvai vis dėlto kelia karą Ukrainoje sukėlusi Rusija.
D.Jauniškio teigimu, nepaisydama Ukrainoje patiriamų nuostolių, Rusija siekia stiprinti ginkluotųjų pajėgų potencialą: didina karių skaičių ir išlaidas gynybai, taip ruošiasi ilgalaikiam konfliktui su Ukraina ir Vakarais.
Nors Rusijos ekonomiką riboja sankcijos, tai esą netrukdys prioriteto tvarka finansuoti išaugusius karinius poreikius visuomenės gerovės sąskaita.
Plačiau apie grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą skaitykite čia.
E.Paulavičiaus: įgyvendinus ginkluotų pajėgų reformą, saugumo situacija Lietuvos pašonėje blogėtų
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM direktorius plk. E.Paulavičius tvirtino, kad, nepaisant nuoseklios ir visapusiškos paramos Ukrainai, reikia nuolat stebėti, kaip klostysis šis konfliktas.
„Be abejo, norime Ukrainos pergalės ir agresorių pralaimėjimo, tačiau šiandien negalime savęs raminti, kad Rusija pralaimi karą, yra silpna, o jos keliamas pavojus sumažėjo. Ukraina šiandien dar nelaimėjo karo, taip, kaip Rusija dar jo nepralaimėjo.
Sprendimas pradėti karą buvo Rusijos strateginė klaida, ji Maskvai kainuos labai brangiai, bet Rusija okupavo ir šiuo metu kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijos. Nepanašu, kad ji prarastų ryžtą užgrobti jos daugiau, be to, resursų tęsti karą Rusija turi dar pakankamai ilgam laikui“, – vertino E.Paulavičius.
Jis pridūrė, kad dabar Rusija Ukrainoje turi daugiau kariuomenės, nei karo pradžioje, todėl visapusiška politinė, karinė ir ekonominė užsienio parama Ukrainai išlieka gyvybiškai svarbi.
Pasak Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM direktoriaus, šiandien Rusija kelia sau tikslą atkurti regioninį karinį dominavimą prie rytinių NATO sienų, net ir kariaudama didelį karą prieš Ukrainą.
„Pernai Rusija paskelbė apie ambicingą ginkluotų pajėgų reformą – smarkiai išplėsti Rusijos sausumos pajėgas, dislokuotas arčiausiai Europos. Nors Rusija užsibrėžė tą padaryti per trejetą metų, iki 2026 metų, to beveik neabejotinai nespės, nes jai trūksta kvalifikuoto personalo, infrastruktūros.
Tačiau 5–10 metų perspektyvoje Vakarų Rusijoje tikrai matysime daugiau jos karinių dalinių, nei jų čia buvo iki praėjusių metų“, – kalbėjo pulkininkas.
Pasak E.Paulavičiaus, įgyvendinus ginkluotų pajėgų reformą, saugumo situacija Lietuvos pašonėje blogėtų.
Jis atkreipė dėmesį, kad grėsmių Lietuvai taip pat nesumažėjo ir nemažės kibernetinėje erdvėje.
„Su Rusija siejami programišiai nuolat puldinėja Ukrainą remiančias valstybes – Rusijos žvalgyba toliau nuosekliai renka duomenis apie karinius ir civilinius objektus, galimus taikinius karo atveju“, – nurodė E.Paulavičius.
Pulkininkas priminė, kad Baltarusija taip pat yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą dalyvis, ir A.Lukašenka šiandien nedaro tik vieno – nesiunčia į Ukrainą savo kariuomenės.
„Nematome požymių, kad ruošiasi tą daryti artimoje perspektyvoje“, – nurodė E.Paulavičius.
K.Budrys: turime septynerius metus pasiruošti
Prezidento vyriausiasis patarėjas ir nacionalinio saugumo grupės vadovas K.Budrys pastebėjo, kad šis žvalgybos pateiktas viešas paveikslas yra „kaip niekada arti“ to, kas yra įslaptinta.
„Ten yra tiesiog daugiau detalių, bet pagrindinės temos yra tos pačios. Tos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir yra išvardintos, kurios yra pagrindinės. Karinis saugumas yra grėsmė numeris vienas viso nacionalinio saugumo grėsmių spektre“, – akcentavo jis.
Pasak K.Budrio, dabar žvalgybos darbas yra labai svarbus tiek rengiant planus, kaip Lietuva turėtų organizuoti savo kolektyvinę gynybą, tiek vertinant, koks yra langas Rusijos pajėgoms atsistatyti, kokie yra Rusijos planai ir jų įgyvendinimo galimybės.
„Pirmiausia yra laiko ašis ir laiko rėmas, kuris mums yra duodamas pasirengti. Nepaisant skelbiamų terminų, kuriuos mes laikome optimistiškais, ir jų nepavyks pasiekti Rusijai (...) vis tiek mes kalbame apie pakankamai trumpą laiko tarpą.
Tai yra nuo penkių iki dešimties, tai yra septyneri metai pasiruošti. Šią datą mes turime sau įsikalti ir į planavimą, ir į mąstymą. 2030-iems metams Lietuva turi būti ir su NATO, ir savarankiškai kitame kokybės lygmenyje, kalbant apie tai, kaip mes vykdysime gynybą“, – tvirtino K.Budrys.
Tiesa, paklaustas, ar šiandien matoma indikacijų, kad dabartinis Rusijos režimas būtų bent idėjiškai apsisprendęs, kad atstatęs pajėgumus eis į karinę konfrontaciją su Vakarais, pulkininkas E.Paulavičius tikino, kad tokių indikacijų šiuo metu nėra.
„Neturime tokių indikacijų. Kai kalbame apie grėsmes, kalbame apie ketinimus, turimus pajėgumus ir galimybių langą. Šiuo metu neturime išreikšto ketinimo, bet matome sprendimus dėl pajėgumų. Ši reforma demonstruoja siekį sukurti ganėtinai didelį ginkluotų pajėgų potencialą ties vakarinėmis sienomis.
Todėl sakome, kad tiesioginės konvencinės grėsmės ilgalaikėje perspektyvoje mes nematome, bet saugumo situacija turint tokius pajėgumus šalia sienų, be abejo, blogėtų“, – pažymėjo jis.
Įvardijo Achilo kulną
Be kita ko, prezidento patarėjas K.Budrys atkreipė dėmesį ir į Lietuvos Achilo kulną.
„Žiūrint, kas gali ir negali pasikeisti, vienas iš dalykų, kuris nesikeičia, ir tai yra didelė problema, yra Kaliningrado srityje esančios įvairios gynybinės ir kitokio pobūdžio trikdančios sąjungininkų sustiprinimą Lietuvoje sistemos.
2AD jums puikiai žinomas terminas, kuris nebuvo susilpnintas vykstant karui Ukrainoje. Visos tos sistemos išliko.
Mes tai klaidingai galbūt kartais įvardiname kaip Suvalkų problemą, iš tikrųjų tai ne Suvalkų, o Kaliningrado problema. Kaliningradas mus laiko ugnies lauke tiesiogiai, niekas šioje situacijoje nepasikeitė metams bėgant“, – sakė K.Budrys.
L.Kasčiūnas: „Vakarai gali padaryti labai didelę klaidą“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas nurodė, ką Lietuva turi daryti, reaguodama į žvalgybos pateiktą informaciją.
„Trumpėja reakcijos laikas, Baltarusija nebėra suvereni valstybė, Kaliningrado sritis toliau liks militarizuota, taip pat turime galvoje ir visą galimą pajėgų pertvarkymą Rusijos Federacijos vakarinėje apygardoje“, – grėsmes vardijo L.Kasčiūnas.
Todėl, anot jo, artėjantis NATO viršūnių susitikimas yra kritinės svarbos, siekiant įgyvendinti priešakinės gynybos principą. Susitikimo metu Lietuva, L.Kasčiūno teigimu, atkreips dėmesį pabrėždama daug operatyvesnių, naujosios kartos gynybos planų svarbą, taip pat sieks oro gynybos stiprinimo.
„Išvada, kad Rusija gali atstatyti savo pajėgumus net ir karo sąlygomis – gal ne tokiame technologiniame lygmenyje, bet ji gali atstatyti, liudija tai, kad mes, formuodami savo NATO regioninius gynybos planus, turime tai įskaičiuoti.
Tai bus iššūkis mums, visai bendruomenei įrodyti, kad tai yra būtinybė, kad tai gyvybinis mūsų interesas“, – aiškino Seimo narys.
„Vakarai gali padaryti didelę klaidą, jeigu jie galvos, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra jau galutinis Rusijos nustūmimas, jos galios sumenkinimas“, – pabrėžė jis.
