„Mūsų sprendimo nėra dėl jos. Tačiau neatmetame galimybės, kad dėl knygoje išdėstytų dalykų: rinkimų kampanijos finansavimo, galimai neteisėto duomenų apie piliečius rinkimo, baltarusiškų trąšų įtakos politiniams procesams ir politikų finansavimo, Stončaičio problema ir daugiau temų gali atvesti prie komisijos. Tai neatmetu tokios galimybės“, – žurnalistams Seime teigė E. Gentvilas.
Visgi politikas stebisi valstiečių užmoju tirti galimą „valstybininkų klano“ veiklą VSD. Pasak jo, argumentų tokiam parlamentiniam tyrimui praktiškai nėra.
„Tačiau labai įdomu, kad valstiečiai paima vieną iš fragmentėlių knygoje, dviejuose sakiniuose „valstybininkai“ ir siūlo pradėti parlamentinį tyrimą. Kitaip sakant, „valstiečiai“ pasiima Mariaus Laurinavičiaus įrašą feisbuke ir sakome, kad šito įrašo pagrindu darysime parlamentinio tyrimo komisiją, o visos knygos pagrindu parlamentinio tyrimo komisijos nedarysime“, – sakė E. Gentvilas.
Politikas tikina valstiečiams užsiminęs apie galimybę į parlamentinį tyrimą dėl galimai neteisėtos VSD veiklos įtraukti ir klausimą dėl „valstybininkų klano“.
„Jeigu jums labai rūpi, prisidėkite įtraukdami klausimą apie galimą „valstybininkų klano“ įtaką, o ne išimkite du sakinius iš knygos, pasiremdami M. Laurinavičiaus įrašu feisbuke“, – paragino jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas pastarąją savaitę teigė, kad jo frakcija Seime inicijuos laikinąją parlamentinio tyrimo komisiją, kuri siektų ištirti galimai šalyje egzistuojantį vadinamąjį „valstybininkų klaną“. Apie šio klano egzistavimą užsiminė politikos apžvalgininkas M. Laurinavičius, pateikiantis savą įvykių versiją, susijusią su kilusiu skandalu dėl galimai neskaidrios Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos.
ELTA primena, kad žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.
Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. D. Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija. Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys. Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.
