„Man atrodo, mes negalime atsitraukti nuo teksto, kuris yra suderėtas. Labai aiškiai visa valstybė turi garsiai pasakyti, drąsiai ir nesibaiminti – galbūt kas nors rūstesniu žvilgsniu į mus žvelgs po to, bet tai yra Valstybės gynimo tarybos nutarimas. Tai yra bendras valstybės interesas. Tiesiog jį reikia įgarsinti“, – ketvirtadienį Seime susirinkusiems žurnalistams teigė G. Landsbergis.
„Jeigu mūsų partneriai, išgirdę tokią Lietuvos poziciją, pasakytų – atleiskite, mes galbūt nepaskaičiavome savo pajėgumų, gal mes nebegalime, gal niekada negalėsime – tada mes turime ieškoti tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada ir čia užtriktini mūsų saugumą taip, kaip mums reikia“, – aiškino jis.
„Mums reikia dabar ne diplomatinių trumpalaikių pergalių. Mums reikia būti garantuotiems ir savo žmonėms pasakyti, kad mūsų valstybė būtų ginama nuo pirmosios sekundės, nuo pirmojo centimetro“, – tęsė ministras.
Ministro B. Pistoriuso idėjas G. Landsbergis vertina kritiškai. Pasak jo, NATO Aljanso sutarimas dėl nuolatinės brigados galėtų būti pasiektas tik teoriškai.
„Tam turi būti sutarta tarp 30 valstybių. Kitaip tariant, netgi tos valstybės, kurios jau dabar, matome, skirtingai žiūri į keliamą pavojų – jos gali nepritarti. Ir praeitą kartą greičiausiai ir panašiai ir buvo, nes mūsų prašymas buvo įpareigojanti formuluotė“, – kalbėdamas apie pernai metais Madrido viršūnių susitikime pasiektus susitarimus kalbėjo politikas.
„Praktiškai iki to yra labai sunkus kelias“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad antradienį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime. Tokie Vokietijos politiko pareikšimai vėl šalyje sukėlė diskusijas dėl brigados dislokavimo. Pirmiausiai keliant klausimą, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti viso karinio dalinio.
Parengti infrastruktūrą brigadai – „plieninis įsipareigojimas“
G. Landsbergis akcentavo, kad Lietuva ruošiasi priimti brigados lygio karinį vienetą ir tam ruošia atitinkamą infrastruktūrą. Tai, pasak jo, yra vienas esminių Vilniaus įsipareigojimų.
„Yra klausimas ir to reikia laikytis. Iš Romos laikų atsimename – pacta sunt servanda. Susitarimų laikymasis yra viena pamatinių Vakarų civilizacijų nuostatų. Iš mūsų pusės tas susitarimas taip pat turi kai kurias nuostatas – kaip kad dėl infrastruktūros. Mes turime būti pasiruošę priimti partnerius. Ir aš manau, kad mūsų absoliučiai plieninis įsipareigojimas turi būti, kad Lietuvoje būtų visa apimtimi pasiruošta priimti brigadą“, – kalbėjo ministras.
Visgi, politiko manymu, Lietuva turėtų viešiau kalbėti apie daromus pasiruošimo darbus.
„Turime viešai kalbėti apie tai kada, kur, kokios statybos bus pradėtos, demonstruoti tas statybas. Ir kaip esu ne kartą sakęs – jeigu atsitiktų taip, kad tie pastatai, garažai ir patalpos kariams liktų tuščios, tai būtų ir priminimas mūsų partneriams, kad mes jų vis dar laukiame“, – anksčiau išsakytą poziciją pakartojo jis.
Pasak ministro, skirtingas dvišalio komunikato interpretacijas turėtų aiškinti jį pasirašiusieji
Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms dėl to, kaip šalys interpretuoja ir skaito bendrame komunikate pateiktus įsipareigojimus, G. Landsbergis tvirtina negirdėjęs, jog Lietuvoje komunikatas būtų skaitomas skirtingai. Visgi, jis pabrėžė, kad partnerių interpretacijas galėtų paaiškinti tik susitarimą pasirašiusieji – t. y., prezidentas bei Vokietijos kancleris.
„Vienintelis partnerių interpretacijos dalykas gali būti įvertinas tų žmonių, kurie tą susitarimą pasirašė“, – nurodė jis.
„Diskusijose, kurios vyko už uždarų durų, kitos institucijos pakviestos nebuvo dalyvauti. Tai yra irgi suprantama, kartais taip atsitinka. Bet aš skaitydamas tą tekstą, aiškius sakinius – aš negaliu turėti kitokios interpretacijos“, – sakė šalies diplomatijos vadovas.
Dar anksčiau kilus klausimams dėl komunikato interpretacijų, G. Landsbergis yra siūlęs pakartoti Vilniaus ir Berlyno susitarimą. Penktadienį žurnalistams Seime kalbėjęs parlamentaras leido suprasti, kad būtų naudinga visoms brigados klausimu suinteresuotoms institucijoms „sustoti prie mikrofono“ ir pasakyti, jog dvišalio susitarimo tekstas yra suvokiamas taip pat.
„Praeitą kartą, šioje tribūnoje sakiau – jeigu kartais kyla klausimas, ar Lietuvoje visos valstybės institucijos mato tekstą taip pat – galbūt yra kartais naudinga visoms institucijoms sustoti prie mikrofono. Užsienio reikalų ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai, kitų nevardinsiu, kurios yra labai aukštos ir nepasiekiamos. Bet visos institucijos vienu balsu pasakytų – taip, tai yra tas pats tekstas, mes jį skaitome taip pat. Toks buvo mano pasiūlymas, bet jis buvo kategoriškai atmestas, nes to, neva, nereikia“, – keleto mėnesių istoriją priminė G. Landsbergis.
„Jeigu jūs turite galimybę paklausti – galbūt tai būtų kada nors naudinga“, – žurnalistams užsiminė jis.
G. Nausėda: jokios dramos aš čia nematau
Situaciją ketvirtadienį pakomentavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tvirtino nelinkęs sureikšminti ar dramatizuoti B. Pistoriuso pamąstymų.
„Jokios dramos aš čia nematau. Tiesiog turime visi toliau sutelktai dirbti“, – aiškino jis.
Klausiamas, apie B. Pistoriuso pamąstymus ir požiūrį į Berlyno bei Vilniaus lyderių komunikatą, G. Nausėda teigė, kad vertinti Vokietijos gynybos ministro laikyseną kaip dvišalio susitarimo ignoravimą yra pernelyg radikalu. Tai pat jis akcentavo, kad susitarimas dėl brigados nėra konkrečiai apibrėžtas laike, tad, pasak jo, šalys privalo tęsti ir glaudinti dvišalį bendradarbiavimą šiuo klausimu.
„Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytas susitarimas, komunikatas toliau galioja. Visos pusės tai patvirtina. Šiame komunikate yra numatyta ir visiško, šimtaprocentinio brigados dislokavimo galimybė. Tiesiog ji nėra konkretizuota laike. Dėl to, manau, kad būtent šias komunikato nuostatas mes turime užpildyti turiniu, bet tai turi daryti abi valstybės suartėjimo būdu – viena daro savo namų darbus, kita įvertina savo pasirengimą ir, atsižvelgusi į mūsų pasirengimą, priimti atitinkamus sprendimus“, – ketvirtadienį po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams teigė G. Nausėda.
G. Nausėda: jokios dramos aš čia nematau
Situaciją ketvirtadienį pakomentavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tvirtino nelinkęs sureikšminti ar dramatizuoti B. Pistoriuso pamąstymų.
„Jokios dramos aš čia nematau. Tiesiog turime visi toliau sutelktai dirbti“, – aiškino jis.
Klausiamas, apie B. Pistoriuso pamąstymus ir požiūrį į Berlyno bei Vilniaus lyderių komunikatą, G. Nausėda teigė, kad vertinti Vokietijos gynybos ministro laikyseną kaip dvišalio susitarimo ignoravimą yra pernelyg radikalu. Tai pat jis akcentavo, kad susitarimas dėl brigados nėra konkrečiai apibrėžtas laike, tad, pasak jo, šalys privalo tęsti ir glaudinti dvišalį bendradarbiavimą šiuo klausimu.
„Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytas susitarimas, komunikatas toliau galioja. Visos pusės tai patvirtina. Šiame komunikate yra numatyta ir visiško, šimtaprocentinio brigados dislokavimo galimybė. Tiesiog ji nėra konkretizuota laike. Dėl to, manau, kad būtent šias komunikato nuostatas mes turime užpildyti turiniu, bet tai turi daryti abi valstybės suartėjimo būdu – viena daro savo namų darbus, kita įvertina savo pasirengimą ir, atsižvelgusi į mūsų pasirengimą, priimti atitinkamus sprendimus“, – ketvirtadienį po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Der Spiegel“: neketina dislokuoti nuolatinės karių brigados Lietuvoje
Šią savaitę Lietuvoje lankantis Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriusui, vokiečių leidinys „Der Spiegel“ publikavo straipsnį „Vaiduoklių brigada“, kuriame nurodoma, kad Berlynas neketina dislokuoti nuolatinės karių brigados Lietuvoje.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad vertinant Berlyno poziciją dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje, nereikėtų vadovautis tik skambiomis užsienio apžvalgininkų antraštėmis. Pasak jo, Lietuva ir Vokietija „žingsnis po žingsnio“ juda bendro tikslo link ir siekia užtikrinti, kad šalyje būtų kuo daugiau sąjungininkų pajėgumų.
„Aš manau, kad suprasti (situaciją – ELTA) reikia visada naudojantis savo galva, o ne „Der Spiegel“ antraštėmis. Šiuo atveju, vis dėlto, šis žurnalistas (parašęs straipsnį leidinyje – ELTA) taip pat buvo Lietuvoje. Tas straipsnis buvo parašytas iki vizito, ne po vizito. Po vizito aš jau publikacijos šia tema nemačiau“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Anušauskas.
Politikai nesutaria, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą
Lietuvoje jau anksčiau kilo politinės diskusijos dėl brigados dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl karių perkėlimo. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti viso karinio dalinio.
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Šiuo metu šimtai Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotos pėstininkų brigados karių kartu su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis dalyvauja pratybose „Grifono žaibas“ („Griffin Lightning“).
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
