„Lietuvos nacionalinio saugumo interesas ir uždavinys yra turėti kovai pasirengusią brigadą Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Kanclerio pernai paskelbtas komunikatas galioja, o jo nuostatos privalo būti toliau įgyvendinamos taip, kaip numatyta valstybių vadovų paskelbtame dokumente. Tai Lietuva turi sparčiai įgyvendinti savo įsipareigojimus įrengiant brigadai reikalingą infrastruktūrą“, – teigiama atsakyme, kurį Eltai raštu perdavė Prezidento komunikacijos grupės patarėjas Ridas Jasiulionis.
„Šis klausimas buvo aptartas ir Valstybės gynimo taryboje, kur sutarta, kad šiuo metu reikia ne susitikimų ar pareiškimų, o darbų įgyvendinant komunikatą“, – pažymima Prezidentūros atsakyme.
Dar anksčiau kilus klausimams dėl dvišalio komunikato interpretacijų, G. Landsbergis yra siūlęs pakartoti Vilniaus ir Berlyno susitarimą. Penktadienį žurnalistams Seime kalbėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas leido suprasti, kad būtų naudinga visoms brigados klausimu suinteresuotoms institucijoms „sustoti prie mikrofono“ ir pasakyti, jog dvišalio susitarimo tekstas yra suvokiamas taip pat.
„Praeitą kartą, šioje tribūnoje sakiau – jeigu kartais kyla klausimas, ar Lietuvoje visos valstybės institucijos mato tekstą taip pat – galbūt yra kartais naudinga visoms institucijoms sustoti prie mikrofono. Užsienio reikalų ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai, kitų nevardinsiu, kurios yra labai aukštos ir nepasiekiamos. Bet visos institucijos vienu balsu pasakytų – taip, tai yra tas pats tekstas, mes jį skaitome taip pat. Toks buvo mano pasiūlymas, bet jis buvo kategoriškai atmestas, nes to, neva, nereikia“, – keleto mėnesių istoriją priminė G. Landsbergis.
„Jeigu jūs turite galimybę paklausti – galbūt tai būtų kada nors naudinga“, – žurnalistams užsiminė jis.
ELTA primena, kad praėjusią Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime. Tokie Vokietijos politiko pareikšimai vėl šalyje sukėlė diskusijas dėl brigados dislokavimo. Pirmiausiai keliant klausimą, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti viso karinio dalinio.
Situaciją pakomentavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tvirtino nelinkęs sureikšminti ar dramatizuoti B. Pistoriuso pamąstymų.
„Jokios dramos aš čia nematau. Tiesiog turime visi toliau sutelktai dirbti“, – aiškino jis.
Klausiamas, apie B. Pistoriuso pamąstymus ir požiūrį į Berlyno bei Vilniaus lyderių komunikatą, G. Nausėda teigė, kad vertinti Vokietijos gynybos ministro laikyseną kaip dvišalio susitarimo ignoravimą yra pernelyg radikalu. Tai pat jis akcentavo, kad susitarimas dėl brigados nėra konkrečiai apibrėžtas laike, tad, pasak jo, šalys privalo tęsti ir glaudinti dvišalį bendradarbiavimą šiuo klausimu.
„Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytas susitarimas, komunikatas toliau galioja. Visos pusės tai patvirtina. Šiame komunikate yra numatyta ir visiško, šimtaprocentinio brigados dislokavimo galimybė. Tiesiog ji nėra konkretizuota laike. Dėl to, manau, kad būtent šias komunikato nuostatas mes turime užpildyti turiniu, bet tai turi daryti abi valstybės suartėjimo būdu – viena daro savo namų darbus, kita įvertina savo pasirengimą ir, atsižvelgusi į mūsų pasirengimą, priimti atitinkamus sprendimus“, – ketvirtadienį po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams teigė G. Nausėda.
