Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti karybos ekspertai paaiškino, ko siekia Kremlius, stiprindamas savo pajėgumus Vakarų kryptimi, kodėl ankstinamos „Zapad“ pratybos ir kodėl žvalgybos bei ekspertų vertinimai dėl Rusijos turimų technikos resursų išsiskyrė.
Ką lems dveji metai?
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius, pulkininkas Elegijus Paulavičius ketvirtadienį pranešė, kad, Lietuvos žvalgybos vertinimu, Rusija savo turimais resursais tokio paties intensyvumo karą Ukrainoje galėtų tęsti dar dvejus metus.
Ši žvalgybos pareigūnų žinia – gerokai pesimestiškesnė nei viešojoje erdvėje vyravę svarstymai, kad rusų pajėgos jau šluoja savo sandėlius, į karą Ukrainoje siunčia senos technikos likučius.
Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis pabrėžė, kad žvalgybos pareigūnų turimi informacijos šaltiniai yra gerokai tikslesni nei bet kokių ekspertų nuomonės. Tuo metu prognozuojamas dvejų metų laikotarpis, anot D.Antanaičio, yra realus.
„Kalbant apie dvejų metų laikotarpį, ataskaitoje paminėta, kad karui vykstant būtent tokiu intensyvumu, kaip dabar. Ir nors mums atrodo, kad visa Ukraina liepsnoja, tačiau pagrindiniai, dideli mūšiai vyksta pakankamai lokaliai.
Tad tokiu atveju, jeigu skaičiuotume pagal rusų praradimus kiekvieną dieną, ir rusų technikos taip pat, tai dveji metai gal ir yra labai arti tiesos“, – portalui lrytas.lt sakė D.Antanaitis.
Karybos ekspertas pastebėjo, kad rusų pajėgos prikelia seną techniką, ją atstato ir siunčia į mūšį.
„Dveji metai atrodytų ilgas laiko tarpas, tačiau reikia pripažinti, kad per dvejus metus apskritai gali baigtis Rusijos resursai – ji bus visiškai ištuštėjusi. O vykstant karui negali visiškai išsituštinti.
Manau, kad dveji metai – kritinis momentas ir pakankamai realus laiko tarpas, per kurį, tikiuosi, Rusijoje prasidės pilietiniai neramumai ir dabartinė valdžia bus pakeista kito diktatoriaus ar uzurpatoriaus“, – neatmetė D.Antanaitis.
Savo ruožtu karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys teigė nemanantis, kad karybos ekspertų ir žvalgybos nuomonės išsiskyrė. Anot jo, buvo konstatuojama, kad rusų pajėgos patyrė didelius nuostolius, kad jiems trūksta technikos.
E.Papečkys taip pat atkreipė dėmesį į karinės žvalgybos vado akcentuotą „tokio paties intensyvumo karą“. Anot eksperto, Ukraina, gaunanti vis daugiau Vakarų ginkluotės, karo intensyvumą gali padidinti, ir tokiu būdu atsirastų didesnė grėsmė pačiai Rusijai.
Stiprina pajėgas
VSD ir karinė žvalgyba savo ataskaitoje taip pat aprašė Kremliaus planuojamą didelio masto Rusijos ginkluotųjų pajėgų reorganizaciją, kuria bus stiprinami Rusijos pajėgumai Vakarų kryptimi.
„Paskelbta apie planus dar 350 tūkst. didinti karinio personalo ginkluotųjų pajėgų ribinį skaičių, suformuoti tris naujas motošaulių divizijas, o septynias motošaulių brigadas reorganizuoti į divizijas – sustiprinti maždaug triskart.
Skaičiuojama, kad, įgyvendinus pokyčius, personalo, ginkluotės ir kovos technikos skaičius dabartinės Vakarų karinės apygardos ribose padidėtų 30–50 procentų“, – rašoma žvalgybos ataskaitoje.
D.Antanaitis, vertindamas Rusijos užmojus tai pasiekti iki 2026 metų, teigė, kad vienas dalykas yra norai, visai kita – realybė.
Karybos eksperto manymu, Kremlius nutarė stiprinti savo pajėgumus Vakarų kryptimi, reaguodamas į Švedijos ir Suomijos priėmimą į NATO – rusai Aljansą įvardija kaip pagrindinę grėsmę, todėl privalo sureaguoti į jo plėtrą.
Tačiau D.Antanaitis pabrėžė, kad, norint sukurti tokius pajėgumus, reikalinga ne tik „mėsa ar sena technika“, bet ir tam tikri ekonominiai pajėgumai, brangūs infrastruktūros projektai.
„Todėl skeptiškai žiūrėčiau, kad jie per dvejus metus sugebės tai padaryti kokybiškai, o ir kiekybiškai.
Anot britų žvalgybos, 97 proc. Rusijos kariuomenės dabar yra įtraukta į karą Ukrainoje, todėl pagrindinis prioritetas rusams artimiausiu metu bus ne tos grupuotės vystymas Vakarų kryptimi, bet kažkokių pergalių Ukrainoje užsitikrinimas. Rusai mąsto prioritetais“, – pabrėžė D.Antanaitis.
Kodėl pasirinkta Vakarų kryptis?
E.Papečkio nuomone, Rusija stiprina savo pajėgumus Vakarų kryptimi dėl dviejų priežasčių: kad galėtų įgyvendinti savo agresiją ir apsiginti, jei dėl Rusijos agresijos kiltų konfliktas su NATO.
Pirmiausiai, anot E.Papečkio, Rusija nori sukelti įtampą Vakarų šalių visuomenėse: „Kadangi pas mus valdžia renkama, visuomenės įtampa gali daryti poveikį politinėms valdžioms“.
Karybos ekspertas neatmeta, kad Rusija pajėgų stiprinimu Vakaruose ruošiasi galimam NATO atsakui į vienokius ar kitokius Kremliaus veiksmus – pavyzdžiui, į galimas provokacijas arba cheminio ginklo panaudojimą.
„Rusija, kaip agresyvi valstybė, kaupia karines pajėgas ten, kur šiuo metu yra susidūrimo grėsmė. Negalime eliminuoti galimybės, kad dėl Rusijos veiksmų anksčiau ar vėliau gali kilti NATO ir Rusijos karas. Gali įvykti ginkluotos provokacijos, o tam Rusijai reikalinga karinė jėga.
Rusija irgi baiminasi, kad, jeigu ji atliks kažkokius veiksmus, kurie sukels didžiulį Vakarų visuomenės nepasitenkinimą, konfliktas gali įvykti, NATO gali pasiųsti savo pajėgas į Ukrainą, arba NATO gali sustiprinti ar apginti pasienyje su Rusija esančias valstybes, tame tarpe ir Lietuvą. Ginkluotos provokacijos gali išaugti į didesnį konfliktą.
Gali būti panaudotas cheminis, branduolinis ginklas, kada Vakarų visuomenė pasakytų „gana, peržengta raudona linija, reikia kažką daryti“, ir gali būti panaudota jėga“, – įvardijo E.Papečkys.
„Kai kalbame, kad NATO ginsis, kartais galvojame, kad NATO stovės, juos daužys ir jie bandys apsiginti. Bet NATO turi didžiausias karines pajėgas pasaulyje, modernias, gerai parengtas pajėgas.
Jeigu Rusija įvykdys agresiją prieš NATO, tai NATO gynyba taip pat pasireikš puolamaisiais veiksmais. Tai nebus tik savo kiemo gynyba. Jeigu reikės, agresorių reikės triuškinti ir Rusijos teritorijoje“, – pridūrė jis.
Paankstintos karinės pratybos
Ataskaitoje žvalgyba taip pat informuoja apie Rusijos planus dvejais metais anksčiau – 2023-aisiais – surengti strateginius karinius mokymus „Zapad“. Tiek E.Papečkys, tiek D.Antanaitis mano, kad tai – labiau parodomasis Rusijos žingsnis.
D.Antanaičio manymu, paankstintos „Zapad“ pratybos taip pat susijusios su Švedijos ir Suomijos priėmimu į NATO – Rusija nori parodyti, kad dar kažką gali padaryti. Tuo metu E.Papečkys įsitikinęs, kad karinis šių pratybų tikslas – paskutinėje vietoje.
„Tai nėra ginkluota provokacija, bet tai žvanginimas ginklais, bandant sukelti visuomenėse įtampą, paveikti Vakarų vyriausybes. O jau paskutinis eilėje uždavinys – pravesti bendrus mokymus su Baltarusija, štabų mokymus, kariuomenės permetimo“, – įvertino jis.
Be to, kaip pabrėžė E.Papečkys, „Zapad“ pratybos ypač reikalingos Baltarusijos autoritarui A.Lukašenkai.
„A.Lukašenka labai mažai investuoja į savo karines pajėgas, nes, pirma, neturi iš ko, o antra – jo prioritetas yra represinės struktūros. A.Lukašenka įsitikinęs, kad NATO nepuls, nes jis žino, kad tai nėra agresyvi sąjunga.
Kai vyksta tokios pratybos, jam paprasta demonstruoti karinę galią, kurti savo įvaizdį Baltarusijos visuomenės akyse. Taip sustiprina naratyvą, kad NATO puola, kad jie galingi“, – paaiškino karybos apžvalgininkas.
