„Žvalgybos institucijų specifika yra tokia, kad norint užtikrinti jų veiklos veiksmingumą, jų veikla negali būti visiškai žinoma visuomenei. Jos turi turėti slaptus įrankius ir didelius įgaliojimus veikti. Todėl demokratija turi nustatyti kitą priežiūros mechanizmą nei vieša atskaitomybė“, – parlamento posėdžio metu kalbėjo N. Statkus.
„Žvalgybos kontrolieriaus institucija ir turės prisidėti prie geresnės žmogaus teisių ir laisvių apsaugos žvalgybos institucijų veikloje užtikrinimo. Ir kartu ji turės tapti integralia nacionalinio saugumo sistemos dalimi, būdama kiek įmanoma objektyvi, profesionali, savarankiška ir nešališka“, – nurodė jis ir pridūrė, kad „visuomenės, politikų, žvalgybos institucijų pasitikėjimas“ kontrolieriais yra itin svarbus dėmuo institucijos kūrimui.
Jeigu taps kontrolieriumi, N. Statkus tvirtino dėsiąs visas pastangas, kad žvalgybos ombudsmenas būtų „nešališkas ir autoritetingas subjektas“.
„Dėsiu visas pastangas, kad žvalgybos kontrolierius būtų nešališkas, autoritetingas subjektas, kuris prireikus, kilus ginčui ar abejonėms konkrečioje situacijoje galėtų gauti visą reikalingą informaciją ir priimti aiškų, objektyvų, duomenimis grįstą vertinimą ir pateikti rekomendacijas“, – aiškino N. Statkus.
Kaip pirmuosius darbus kandidatas išskyrė pačios institucijos kūrimą bei metų veiklos plano sudarymą.
„Reikia parengti nuostatus, darbo reglamentą, pareigybių sąrašas, pareigybių aprašus. Be to joks tyrimas negalėtų prasidėti“, – nurodė kandidatas.
„Atlikus šiuos kūrimo darbus, susipažinus su žmogaus teisių ir laisvių apsaugos situacija žvalgybos institucijose bei paskyrus antrąjį žvalgybos kontrolierių, bus galima sudaryti metinę veiklos darbotvarkę“, – akcentavo jis.
Dėl galimo VSD tyrimo kol kas nuomonės neatskleidžia
Žurnalistams Dovydui Pancerovui ir Birutei Davidonytei publikavus knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“, viešojoje erdvėje kilo diskusijos dėl galimai neskaidrios VSD veiklos 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu. Seime bręsta iniciatyvos tirti žvalgybos veiklą. Kalbėta, kad tokio tyrimo galėtų imtis ir paskirtas žvalgybos kontrolierius.
Klausiamas apie tai, N. Statkus teigė nenorįs komentuoti iniciatyvos, kol Seimas nenusprendė, kokia forma galėtų vykti VSD veiklos tyrimas. Visgi, kandidatas į ombudsmeno pareigas nurodė žurnalistų knygą, sukėlusią jam visokiausių minčių, perskaitęs.
„Skaičiau knygą, tikrai įdomi, kelia visokiausių minčių. Bet, matote, kaip suprantu, parlamentas dar neapsisprendė, kokios parlamentinės kontrolės formų imsis. Manyčiau, kad būtų per ankstyva užbėgti už akių tautos atstovybei“, – nurodė N. Statkus.
„Be jokios abejonės, gali ateityje atsirasti skundų, gali ateityje atsirasti pranešimų, gali kitokių faktinių aplinkybių išaiškėti. Tada atitinkamai kontrolierius ir turėtų spręsti įstatymo rėmuose“, – žurnalistams sakė jis.
V. Čmilytė-Nielsen: kandidato patirtis VSD struktūrose yra pliusas
Kandidatą į žvalgybos kontrolierius pateikusi Seimo pirmininkė teigė, kad naujai kuriamas pareigas turėtų eiti „patyrės, tvirtas ir principingas“ žmogus. O N. Statkus, jos nuomone, yra tinkamas pasirinkimas.
Klausiama, ar ilgametė N. Statkaus patirtis Valstybės saugumo departamente (VSD) nebus kliūtimi N. Statkui tinkamai tirti žvalgybos tarnybų veiklą, V. Čmilytė-Nielsen nurodė priešingai – pasak jos, tai yra pliusas.
„Taip, kaip parašytas įstatymas, kaip yra suformuluoti reikalavimai kandidatams, iš tikrųjų, matyt sudėtinga būtų rasti žmogų, kuris nėra turėjęs patirties (VSD – ELTA)“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
„Kuriant tokią instituciją, darbo patirtis tose struktūrose, matyt, yra ir pliusas. O ateityje mes žiūrėsime, kaip bus sukurta institucija, kai ji ims funkcionuoti. Matysis, ar yra poreikio dar kažkaip koreguoti“, – svarstė politikė.
Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą (1993) ir Centrinės Europos universitetą Budapešte (1996). Londono universitete (1997) įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete (2002) – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį. Dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Kita kandidatūra į žvalgybos kontrolierius, pasak Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen atstovės spaudai Ilonos Petrovės, bus pateikta parlamentui kiek vėliau, kovo mėnesį.
ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarė įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. Tų pačių metų gruodį prezidentas Gitanas Nausėda vetavo šį parlamento sprendimą, tačiau Seimas šalies vadovo veto atmetė.
2022 m. sausį Seimo opozicijos atstovai dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), keldami klausimą, ar ar žvalgybos kontrolierius neapriboja Seimo kontrolierių teisės tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų galimo piktnaudžiavimo. 2022 m. gruodį KT nutarė, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai.
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, minėtos aplinkės prisidėjo prie to, kad kandidatų į žvalgybos kontrolierius paieškos užtruko. Anot jos, iki KT sprendimo teko atidėti pokalbius su galimais kandidatais, nes, parlamento vadovės teigimu, tokiame neapibrėžtume neatsakinga prašyti žmonių įsipareigojimo kandidatuoti. Taip pat, pasak V. Čmilytės-Nielsen, užtruko ir kandidatų į žvalgybos kontrolierius tikrinimas.
Kaip numatyta įstatyme, žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.
