Kas įvyko?
Rusijos lėktuvas ir JAV karinis dronas antradienį susidūrė virš Juodosios jūros už 120 km nuo okupuoto Krymo, pranešė laikraštis „The New York Times“.
Pasak neįvardyto Pentagono atstovo, antradienį anksti rytą amerikiečių bepilotė skraidyklė pakilo iš karinės bazės Rumunijoje atlikti planinės misijos, kuri paprastai trunka 9–10 valandų. Incidento metu dronas „MQ-9 Reaper“ buvo be ginkluotės, nors jo konstrukcija leidžia nešti raketas „Hellfire“.
„The New York Times“ šaltinis pažymėjo, kad dronas vykdė stebėjimo misiją už maždaug 120 km į pietvakarius nuo Krymo. Pasak jo, sudėtingos orlaivio kameros ir kiti jutikliai leidžia „pažvelgti į Krymą“, nesiartinant prie pusiasalio oro erdvės.
Kai Rusijos lėktuvai perėmė JAV droną, jis buvo maždaug 7,6 km aukštyje. Rusų naikintuvai „Su-27“ suko virš jo ratus ir pylė ant jo degalus, tikriausiai mėgindami sugadinti „MQ-9 Reaper“ įrangą, o vėliau kliudė orlaivio propelerį.
Po susidūrimo JAV pilotai nuotoliniu būdu buvo priversti jį nuleisti Juodojoje jūroje, kurioje jis, kaip teigiama, sudužo.
„Remiantis rusų pilotų veiksmais, akivaizdu, kad tai buvo nesaugu ir neprofesionalu, – tokį verdiktą antradienio vakarą paskelbė Pentagono spaudos sekretorius, karinių oro pajėgų brigados generolas Patas Ryderis. – Manau, kad veiksmai kalba patys už save.“
Aukšti Amerikos pareigūnai jau senokai nerimauja dėl to, kad net nedidelis incidentas virš Juodosios jūros gali sukelti tiesioginę Rusijos ir JAV konfrontaciją, todėl susidūrimas labai sukrėtė amerikiečių kariškius, stebėjusius droną iš Ramšteino bazės Vokietijoje.
Rusai teigia, kad JAV dronas nesusidūrė su Rusijos naikintuvu ir pats nukrito į Juodąją jūrą.
Tyčia ar netyčia?
Ką reiškia Rusijos pilotų elgesys – ant drono išpilti degalai ir vėliau orlaivio propelerio kliudymas, po kurio jis prasmego Juodojoje jūroje? Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis tvirtino, kad išvadas kol kas daryti sunku.
„Sunku pasakyti. Aišku, rusai konfrontacijos su JAV ir NATO nenori. Tai turėtų būti logiška, kad jie tokių provokacijų turėtų vengti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo V.Malinionis.
Jo teigimu, akivaizdu, kad rusų veiksmai buvo tyčiniai, tačiau greičiausiai jais nebuvo siekiama išprovokuoti JAV. Tai esą įrodo staigus Rusijos ambasadoriaus JAV mėginimas užglaistyti situaciją.
Atsakymas, anot eksperto, gali slypėti pačioje Rusijoje. Stebint, kaip nevieningai veikia šalies propagandistai, neatmestina versija, kad procesai nevaldomi ir Rusijos kariuomenėje, tad sprendimą sumušti amerikiečių bepilotį esą savavališkai galėjo priimti patys pilotai.
„Dar turint galvoje, kad rusų kariuomenė nepasižymi profesionalumu, gali būti, kad Rusijos pilotai net nesuprato, su kieno bepiločiu turi reikalą. Gal jie jį identifikavo kaip ukrainiečių. Neatmetu galimybės, kad tai galėjo būti rusiško neprofesionalumo ir grubumo klaida“, – aiškino V.Malinionis.
Variantas, kad Rusijos pilotai galėjo užsiimti saviveikla, įtikina ir ginkluotės ekspertą Artur Plokšto. Pasak jo, ant amerikiečių bepiločio orlaivio degalus pylę rusai greičiausiai siekė jį „apakinti“, kad žvalgybos prietaisas mažiau matytų ir grįžtų „namo“. O vėliau kliudytas jis galėjo būti ir visai netyčia.
„Šiaip nuostolis yra grynai materialinis, bet, kaip jau buvo pasakyta, rusų diplomato reakcija yra tiesiog tokia, kad nubėgo iš karto atsiprašinėti. Dabar gerai būtų sužinoti, kaip bus nubaustas pilotas, kuris taip sugebėjo“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo A.Plokšto.
Atsargos pulkininkas V.Malinionis taip pat pastebėjo, kad rusams pasisekė, jog amerikiečių praradimas – tik materialinis.
„Rusams gera žinia ta, kad tai vis tik yra bepilotis orlaivis ir greičiausiai JAV kažkokių kietų priemonių ar atsakomųjų veiksmų ginklais ar apšaudymu nesiims, kadangi ten nebuvo žmonių. Nors to bepiločio kaina, aišku, yra milžiniška, bet vis tiek Vakaruose, JAV, žmogaus gyvybė yra aukščiau, priešingai, nei Rusijoje“, – sakė jis.
Beje, šis nuostolis – didžiulis.
„Čia vienintelis toks lėktuvas pasaulyje. Jis yra tik trijų valstybių ginkluotėje. Jis yra labai brangus, specializuotas ir šiaip labai unikalus skraidymo aparatas. Jis gali nešti 1,3 tonos ginkluotės ir praktiškai visą Amerikoje pagamintą aviacinę ginkluotę“, – dėstė A.Plokšto.
Ar turės padarinių?
Ekspertai nemano, kad incidentas turės rimtesnių padarinių ar kažkaip eskaluos Rusijos ir JAV santykius, tačiau jis esą gali išeiti į naudą ukrainiečiams.
„Nemanau, (kad situacija eskaluosis), kadangi abi pusės – tiek JAV, tiek Rusija – iš karto praktiškai deklaravo, kad nenori tiesioginės konfrontacijos ir konflikto. Kaip ir kalbėjo Artur, Rusijos ambasadorius iš karto sureagavo ir ėmėsi glaistyti situaciją. Nepanašu, kad ir amerikiečiai suinteresuoti.
Bet pridėtinė vertė, kad galbūt tai paskatins JAV sprendimų priėmėjus greičiau apsispręsti, teikiant reikalingą pagalbą ir ginkluotę Ukrainai“, – tvirtino V.Malinionis.
„Tikėkimės, kad šitas incidentas atvers dvejojantiems JAV politikams akis ir jie galbūt pritars tiems, kurie sako, jog reikia sprendimus priimti greitai“, – pridūrė jis.
Tačiau A.Plokšto pažymi, kad už uždarų durų amerikiečiai tikrai turės apie ką pagalvoti.
„Tarpvalstybiniame lygmenyje, manau, bus užglaistyta, o JAV viduje nemanau, kad tai praeis be pėdsakų, nes niekas nemėgsta prarasti brangų ir gerą lėktuvą“, – konstatavo ekspertas.
