„Abu kandidatai jau yra vadovavę Vilniaus miestui, vienas mero, kitas vicemero pareigose, todėl jų vadovavimo stilius ir metodai bei su jais sietini lūkesčiai yra nesunkiai prognozuojami. TS-LKD iškelto kandidato Valdo Benkunsko ankstesnės veiklos Vilniaus vicemero poste rezultatai ir išsakytos nuostatos valdančiosios koalicijos miesto Taryboje partnerių atžvilgiu neduoda pagrindo tikėtis, kad jam tapus meru būtų iš esmės pakeistas buvusio mero Remigijaus Šimašiaus vykdytas leftistinis miesto „dekonstravimo“ kursas, kuriam būdingas neprofesionalumas, lėšų švaistymas, abejingumas istoriniam Vilniaus paveldui ir ideologinis siekis iš pagrindų perkurti miestą – jo gatves, kiemus, viešąsias erdves ir želdynus. „Laisvės ir teisingumo“ iškeltas kandidatas Artūras Zuokas neturi apibrėžtų pasaulėžiūrinių, ideologinių ir vertybinių principų, kaitalioja savo nuostatas, įsiteikinėdamas skirtingoms rinkėjų grupėms, taip pat negerbia ir nesaugo miesto istorinio paveldo, yra pasiruošęs jį aukoti dėl siaurų verslo grupuočių interesų,“ – kandidatai vertinami pareiškime.
Nepaisant kritikos, Nacionalinis susivienijimas teigia, jog partijos palaikymą turėtų kandidatas, kuris sutiktų viešai įsipareigoti pamatinėms programinėms nuostatoms, kurias Nacionalinis susivienijimas laiko būtinomis sėkmingai Vilniaus raidai. Pirma, ideologinį Vilniaus perkonstravimą, besireiškiantį gatvių „humanizavimo“, Vilnius+ ir „žaliosios bangos“ programomis bei senamiesčio „stiklainizacija“ pakeisti ilgalaikiu ir racionaliu planavimu, numatančiu organišką miesto augimą, viešųjų paslaugų užtikrinimą visiems naujiems gyvenamųjų namų projektams ir istorinio paveldo bei miesto veido išsaugojimą. Antra, demokratizuoti miesto valdymą, pradedant iš tiesų atsižvelgti į visuomeninių komisijų rekomendacijas ir gyventojų apklausas.
Trečia, atlikti išsamų ankstesnės kadencijos savivaldybės veiklos auditą, patraukiant atsakomybėn švaistymo ir galimos korupcijos kaltininkus. Ketvirta, Laisvės kovų atminties trynimo politiką keisti siekiu išryškinti laisvės kovų atminimą, Vilniaus kaip Lietuvos sostinės statusą bei grąžinant naikinamus laisvės kovotojų atminties ženklus (konkrečiai įsipareigojant Vyčio monumentui Lukiškėse ir K. Škirpos atminimo įamžinimui). Galiausiai penkta, viešąsias paslaugas ir rūpybos programas plėtoti didinant prieinamumą visiems gyventojams visoje miesto teritorijoje ir mažinant vilniečių bendruomenę ardančią socialinę atskirtį.
„Išsakyta pozicija dėl Vilniaus mero rinkimų antrojo turo Nacionalinis susivienijimas siunčia žinią ne tik sostinės rinkėjams, bet ir visiems šalies piliečiams. Toji žinia perteikia principinę partijos nuostatą: užtenka suktis beviltišku ir žmones skaldančių „dešiniųjų“ ir „kairiųjų“ klanų primestu politinės aklavietės ratu. Beprasmiška vėl ir vėl balsuoti „už mažesnę blogybę“. Pareiškime pasakome, kokia turi būti ne siauriems klanams tarnaujanti, bet Vilniaus ir visos Lietuvos interesus atitinkanti politika. Išsakytos nuostatos yra tokios politikos standartas. Rinkėjams siūlome juo vadovautis, atskiriant sąžiningą politiką ir nuo pigaus populistinio pažadų dalijimo,“ – pareiškimą komentuoja Nacionalinio susivienijimo pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas.
Primename, kad Nacionalinis susivienijimas savivaldybių tarybų rinkimuose surinko 4,66 procento Vilniaus miesto rinkėjų balsų ir tapo viena iš šešių partijų, patekusių į sostinės tarybą. Jos atstovais taryboje tapo dr. Vytautas Sinica, Almantas Stankūnas ir Aleksandras Nemunaitis.