Nors Lietuvoje dėl vokiečių brigados dislokavimo nuolat kyla aršiausi ginčai, Vokietijos žurnalistas patikino, kad skambūs Lietuvos politikų pareiškimai ar pats brigados klausimas vokiečių visuomenės nedomina. Tiesa, nerimą kelia Vokietijos gyventojų požiūris į būsimą šalies karių paramą sąjuninginkams, jei kiltų reali karinė grėsmė.
Vertimo skirtumai
Dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ užsienio politikos redaktorius R.Veser, kalbėdamas su naujienų portalu lrytas.lt, pastebėjo, kad nuo pat birželį pasirašyto Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo komunikato dėl vokiečių brigados dislokavimo, Vokietijos politikai kalbėjo lygiai taip pat ir savo pozicijos nekeitė.
„Jų nuomonė tokia, kad maždaug pusė brigados karių bus Lietuvoje nuolat, o pusė liks Vokietijoje, bet jie bus paskirti tam tikslui, kad grėsmės atveju greitai atvyktų į Lietuvą“, – nurodė jis.
Tiesa, perskaitęs angliškąjį ir į vokiečių kalbą išverstą Lietuvos ir Vokietijos lyderių komunikatą, R.Veser nustebo pamatęs, kad vokiškoje versijoje nebelieka žodžio „initially“ (Iš pradžių – liet.). Tai, anot jo, keičia vokiškame ir angliškame komunikate išdėstytų teiginių esmę.
„Pagal anglišką versiją, „iš pradžių“ Lietuvoje bus nuolat dislokuotas priešakinių brigados pajėgų vadovavimo elementas. Tačiau Vokietijos kanclerio puslapyje esančiame komunikate nėra žodžio „iš pradžių“ – ten formuluojama, kad brigada bus vadovaujama nuolatinio pastoviai Lietuvoje esančio štabo, bet nėra rašoma, kur ta brigada bus.
Yra kitas sakinys, kuris identiškas vokiškoje ir angliškoje versijoje – kalbama apie karinį vienetą, kuris bus paruoštas greitam permetimui grėsmės atveju.
Komunikatas nėra vienareikšmiškas, matyt, kiekviena pusė traukia iš jo tai, ką nori išskaityti. Tačiau labiausiai mane stulbina, kad to vieno žodžio, kuris yra angliškame originale, nėra vokiškame dokumente. Nesuprantu, kaip taip gali būti, nes tai yra esminis žodis“, – įvertino R.Veser.
Kova dėl lėšų
R.Veser teigimu, norint suprasti Vokietijos politikų poziciją dėl brigados dislokavimo, svarbu matyti, kokios diskusijos dėl Bundesvero vyksta pačioje Vokietijoje. Vokietijos žurnalistas pabrėžė, kad šalies kariuomenė – labai prastos būklės, nes beveik trisdešimt metų skirti lėšas kariuomenei buvo nepopuliaru.
Dabar kancleris O.Scholzas Vokietijos kariuomenei skyrė specialų 100 milijardų eurų biudžetą. Tačiau vokiečių karybos ekspertai pastebi, kad tiek lėšų Bundesvero atstatymui anaiptol neužtenka.
Anot R.Veser, šiuo metu Vokietijoje vyksta rimtos diskusijos, kam ir kiek iš šių lėšų bus išskirstyta – bent kelių milijardų reikėtų infrastruktūros remontui, taip pat trūkstamai amunicijai įsigyti.
Tiek Vokietijos sausumos, tiek oro ar jūrų pajėgos siekia kuo didesnės lėšų dalies savo padaliniams, pateikdamos sau palankius argumentus, todėl tampa sunku suprasti, kur iš tiesų yra didžiausi trūkumai, o kur gerai veikia derybininkai.
R.Veser teigimu, Vokietijos kariai skaičiuoja, kad, norint iš tiesų pasiekti reikiamą Bundesvero būklę, šalies kariuomenei reikėtų 300 milijardų eurų. O Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, anot žurnalisto, šiuo metu reikalauja, kad kariuomenei būtų skirta dar 10 mln. eurų daugiau, tačiau ir dėl šios sumos dar vyksta aršios derybos.
„B.Pistoriusas neseniai sakė, kad dabar Bundesveras nėra tokioje būklėje, kad iš tiesų galėtų ginti mus nuo brutalaus užpuolimo. Tad šiame kontekste ir reikia matyti tai, kaip jie žiūri į brigadą Lietuvoje.
Vokietijoje yra daug gynybos ekspertų, kurie mano, kad Bundesveras šiuo metu negalėtų sau leisti turėti visą brigadą kažkur užsienyje, kad kariuomenė tam nepajėgi“, – nurodė R.Veser.
Tiesa, pats žurnalistas teigė abejojantis, ar tai yra tinkamas pasiteisinimas.
„Man atrodo, kad tai finansiškai neturėtų būti problema. Mano asmenine nuomone, reikia žiūrėti į žemėlapį, ir tada darosi aišku, kodėl būtų labai svarbu turėti brigadą Lietuvoje – nes neaišku, kur po dešimt dienų jau būtų rusų kariuomenė“, – įvertino jis.
NATO vaidmuo
Nors trumpuoju laikotarpiu Vokietijos vadovybė nėra pasiryžusi dislokuoti visos brigados Lietuvoje, R.Veser neatmeta, kad Berlyno poziciją galėtų pakeisti NATO sprendimas.
„Kai B.Pistoriusas buvo Lietuvoje, jis sakė, kad NATO turi spręsti, ar brigados laikymas Lietuvoje turi karinę prasmę, ar reikia lankstesnių struktūrų. Jeigu Lietuvai pavyktų šį klausimą perkelti į NATO lygį, gal tada ir Vokietija greičiau judėtų“, – neatmetė jis.
Žurnalistas pastebėjo, kad komunikate dėl brigados nėra kalbama tik apie vokiečių karius – nurodoma, kad šiam kariniam vienetui tiesiog vadovautų Vokietija.
„Išeitis galėtų būti tokia, kad brigadoje veiktų daugiau valstybių karių, o tik jos vadovybė bus vokiška. Šiuo atveju gali būti daug variantų, apie kuriuos tikriausiai mąstoma atitinkamose institucijose“, – svarstė jis.
Visuomenės požiūris
Lietuvos viešojoje erdvėje dėl vokiečių brigados nuolat vyksta garsios diskusijos, o skambūs Lietuvos politikų pareiškimai dažnai būna lydimi nuogąstavimų, „ką apie tai pagalvos patys vokiečiai“.
Visgi, R.Veser teigimu, didžioji dalis Vokietijos visuomenės apie brigados dislokavimo klausimus nei galvoja, nei kalba – šiuo klausimu diskutuoja tik vokiečių specialistai ir tie, kurie labai domisi užsienio arba saugumo politika.
Anot žurnalisto, ir praėjusios savaitės užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimas, kad, „jeigu Vokietija negali Lietuvoje dislokuoti brigados, tada bus ieškoma kitų partnerių, kurie gali“, pačių vokiečių nepasiekė.
R.Veser pastebėjo, kad vokiečių brigados klausimas spaudoje pasirodo tik diskutuojant apie tai, ar Vokietija sąjungininkų akyse atrodo kaip patikimas partneris. Tačiau ir tokių diskusijų, anot jo, daugiau tik specialistų sluoksniuose.
„Tačiau žiūrint plačiau, paveikslas yra labai liūdnas, nes visuomenės apklausose, kai žmonės buvo klausiami, kad, jeigu NATO narė bus puolama, ar Vokietija iš karto turėtų padėti ir siųsti savo kariuomenę, teigiamai į šį klausimą atsako tik pusė gyventojų. Dalis atsako, kad neturėtume“, – nurodė žurnalistas.
Pokyčiai kariuomenėje
Sausio mėnesį buvusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht atsistatydino, jos pareigas perėmė B.Pistoriusas, o prieš tris dienas paaiškėjo, kad jis keičia šalies ginkluotųjų pajėgų vadą – šias pareigas iš generolo Eberhardo Zorno netrukus perims generolas majoras Carstenas Breueris.
R.Veser paaiškino, kad anksčiau kariuomenei vadovavęs E.Zornas savo pareigas ėjo nuo 2018-ųjų, buvo gerbiamas, tačiau B.Pistoriusas, anot jo, visuomenei nori siųsti signalą, kad kariuomenės laukia pokyčiai.
„Kariuomenės vadas savo poste buvo ganėtinai ilgai, jis „pragyveno“ keturis gynybos ministrus ir du kanclerius. Tiesiog B.Pistoriusas dabar nori išjudinti kariuomenę, jam reikia naujų žmonių, reikia parodyti, kad jis keičia vadovybę.
Žmogus, kuris dabar tampa kariuomenės vadu, yra ganėtinai žinomas Vokietijoje, nes per koronaviruso pandemiją Bundesveras padėjo organizuoti skiepijimosi procesą, padėjo senelių namuose.
Jis organizavo visą tą vidinę Bundesvero pagalbą, todėl jis žinomas kaip žmogus, kuris sugeba vadovauti, motyvuoti, tai buvo signalas ir kariuomenei, ir visuomenei, kad dabar bus kitaip nei iki šiol“, – paaiškino R.Veser.
