Nors socialdemokratai viliasi, kad jiems pavyks rasti bendrą kalbą su 30 metų savivaldybei vadovavusios LLRA-KŠS atstovais, pastarieji tikina, kad po naujosios Vietos savivaldos įstatymo redakcijos „meras neturės balso teisės, atliks moderatoriaus funkciją“.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinta politikos ekspertė paaiškino, ką, įsigaliojus įstatymo pokyčiams, savivaldybėje galėtų nuveikti meras, neturėdamas daugumos palaikymo, ir kaip galėtų atrodyti bendradarbiavimas Vilniaus rajone.
Nesutarimai – jau pirmą dieną
Išrinktasis Vilniaus rajono meras R.Duchnevičius pirmadienį vylėsi, kad netrukus su 18 mandatų taryboje iškovujusiais LLRA-KŠS atstovais pavyks susėsti prie stalo ir susitarti dėl bendro darbo.
„Rinkėjai tarė žodį ir to žodžio reikia klausytis. Politinės partijos, kurios sudaro daugumą taryboje, vis tiek turėtų susėsti su meru prie bendro stalo ir tą bendrą sprendimą rasti, nes be mero tam tikrų sprendimų bus negalima priimti, ir meras be tarybos negalės iki galo tinkamai funkcionuoti“, – įvertino R.Duchnevičius.
Tačiau pirmieji nesutarimai tarp išrinktojo mero ir buvusio rinkimų oponento – LLRA-KŠS kandidato į merus Waldemaro Urbano, išryškėjo jau pirmąją dieną po rinkimų.
„Dar laukiu (W.Urbano pasveikinimo – aut.past.) skambučio – nemačiau, kad skambintų. Galbūt rezultatai buvo netikėti ir juos reikia suvirškinti. Nes praeitą savaitę specialiai paprašiau jo kontakto po vienų debatų, sakiau, kad pergalės atveju pasveikinsiu. Kadangi pergalė dabar yra mano pusėje, tai reikėtų kitos pusės skambučio“, – kalbėjo R.Duchnevičius.
„Jeigu ne oponentas, tai aš tikrai susisieksiu“, – pridūrė jis.
Tuo metu pirmame ture ryškiai pirmavęs W.Urbanas tikino, kad socialdemokratą su pergale pasveikino. „Keista girdėti, kad nesusisiekėme, nes susisiekėme šiandien ir pasveikinome, ir gavome atsakymą“, – nurodė W.Urbanas.
Paklaustas, kaip mato efektyvų darbą savivaldybėje, kai meras – socialdemokratas, o dauguma taryboje – LLRA-KŠS, W.Urbanas teigė, kad naujasis Vietos savivaldos įstatymas pakeitė anksčiau buvusias tiek mero, tiek tarybos funkcijas.
„Jeigu meras matys gyventojų interesą virš savo interesų, tai taryba su meru bendradarbiaus ir dirbs vienu požiūriu. Tačiau turime pabrėžti, kad mero funkcija tarybos veikloje yra tokio moderatoriaus funkcija – jis neturės balso teisės. Visi svarbiausi savivaldybės sprendimai bus priimami tarybos.
Taip, meras galės kaišioti pagalius į ratus, jeigu matys savo individualų interesą aukščiau gyventojų interesų, ir galės kažkiek stabdyti projektus ir darbas nebus toks sklandus“, – savo vertinimą pateikė W.Urbanas.
Merų funkcijos plečiasi
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili svarstė, kad šiame W.Urbano komentare „pralaimėtojo skausmas ima viršų“, nes, vadovaujantis naująja Vietos savivaldos įstatymo redakcija, mero funkcijų daugėja – ypač tais atvejais, kai priimamiems sprendimams nereikės didelių finansinių išlaidų.
„Iš vienos pusės W.Urbanas yra teisus – svarbiausi sprendimai yra tarybos rankose. Tai yra įvairių planų, strateginio planavimo dokumentų tvirtinimas, o jų yra ne vienas, taip pat finansų paskyrimas įvairiems projektams.
Tačiau ką reiškia moderatorius? Taip, meras teiks tarybai darbotvarkę, ves tarybos posėdžius, bet realiai tuo neapsiribos. Meras darys tai, ką iki šiol darydavo administracijos direktorius, ir dar daugiau“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Nepaisant to, politologė pripažįsta, kad merui savivaldybės taryboje neturint daugumos palaikymo, situacija iš tiesų gali komplikuotis. G.Burbulytė-Tsiskarishvili pastebėjo, kad merui suteikiama veto teisė, tačiau ne mažiau kaip pusė visų tarybos narių galės mero veto atmesti.
Turės atsvarą?
Merų įgaliojimai išsiplečia vykdomojoje srityje – nemažai ūkinių klausimų merai galės tvarkyti savarankiškai, pavyzdžiui, spręsti tam tikrus švietimo, kelių, transporto klausimus, kurie dažnai rinkėjams ir būna svarbiausi.
„Taryba yra labai reikalinga, jeigu meras norės vykdyti didelius infrastruktūrinius projektus, kuriems jau reikia keisti kokį nors planą – bendrąjį, veiklos ar strateginės plėtros planą. Tada būtinas savivaldybės tarybos pritarimas“, – pabrėžė ji.
Pagal naująjį vietos savivaldos įstatymą merai skirs savivaldybės administracijos direktorių ir vicemerus. Tačiau ar Vilniaus rajono atveju tai būtų užtektina atsvara 30 metų savivaldybę valdžiusiai LLRA-KŠS, politologė nesiėmė spėti.
„Kalbama, kad Lenkų rinkimų akcijos atstovai yra persmelkę ir administraciją, ne tik tarybą, tad turėti savo žmogų administracijos direktoriumi ir savus vicemerus yra labai gerai, bet klausimas, ar to užteks“, – pažymėjo ji.
Reikalinga koalicija
Be to, situaciją Vilniaus rajono savivaldybėje dar labiau komplikuoja tai, kad taryboje išrinkti septyni socialdemokratų ir šeši Centro dešinės koalicijos atstovai.
„Jeigu kalbėtume, kad opozicijoje yra ryškus socialdemokratų, kuriems atstovauja meras, skaičius, būtų vienoks santykis tarp tarybos, mero ir administracijos. Tačiau situacija tokia, kad ir opozicija turės būti koalicijoje.
Todėl merui reikės palaikymo ir iš kitų politinių jėgų. Jiems reikės dirbti kartu, norint, kad sprendimai būtų priimami.
Tad didelė tikimybė, kad jau į vicemerus reikės rinkti žmones iš koalicijos partnerių – bent jau jiems šiuos postus pasiūlyti. Tad vėl reikės kompromisų. Įdomu, ar pavyks ir opozicijoje veiksiančioms jėgoms darbuotis be didesnių konfliktų“, – pastebėjo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Tiesioginio valdymo grėsmė
Politologė svarstė, kad, nors išrinktasis Vilniaus rajono meras R.Duchnevičius turi pakankamai politinės patirties, Lenkų rinkimų akcija savivaldybę valdo ilgai, tad patirties ir veikimo kanalų turi nemažai.
„Neatmetu, kad problemų gali būti daug. Tačiau tai galioja ne tik Vilniaus rajono savivaldybei – net ir toms savivaldybėms, kur bus pakankamai aiškios, merui palankios koalicijos, vis tiek iškils problemų, tai ką kalbėti apie savivaldybę, kur meras neturi savo daugumos.
Vis dėlto, spėliojame, kas gali būti, nes realiai viską pamatysime tik praktikoje – nežinome, kaip tas naujas modelis veiks praktikoje“, – pabrėžė politologė.
Be to, G.Burbulytė-Tsiskarishvili svarstė, kad W.Urbano minėtas „pagalių kišimas į ratus“ ir konfliktai nebus naudingi nei tarybai, nei merui.
„Jeigu jie galvoja, kad naujoji valdančioji dauguma galės blokuoti, eiti į konfliktą su naujuoju meru, tai konfliktui eskalavusis einama prie tiesioginio valdymo įvedimo. Manau, kad nei taryba, nei meras nėra tuo suinteresuoti“, – pabrėžė ji.
