Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti konservatoriai tikina tebenorintys matyti G.Landsbergį partijos pirmininko poste iki jo kadencijos pabaigos 2025 metais, tačiau pripažįsta – po savivaldos rinkimų rezultatų konservatorių frakcijos Seime palaikymas „laisviečių“ projektams sumažės.
Turi paaiškinimą
TS-LKD sekmadienį pasibaigusiuose savivaldos rinkimuose pasirodė perpus prasčiau nei prieš ketverius metus – turėję 11 merų, šiemet laimėjo tik penkis. Savivaldos tarybose konservatoriai turės 239 atstovus.
Konservatorių partijos pirmininkas teigė matantis savo, kaip partijos pirmininko, atsakomybę dėl nedžiuginančių rezultatų savivaldos rinkimuose, ir dar kartą pakartojo, kad būsimuose partijos pirmininko rinkimuose nebedalyvaus.
Tuo metu Seimo narys, konservatorius Audronius Ažubalis turėjo savo paaiškinimą, kodėl konservatoriai savivaldos rinkimus pralaimėjo.
„Susitapatinimas ar net dalinis politinių nuostatų bei vertybių perėmimas iš koalicijos partnerio – Laisvės partijos, didžia dalimi lėmė TS–LKD pralaimėjimą savivaldos rinkimuose. Viliuosi, kad ryžto permąstyti, kuriuo keliu toliau partija turi eiti, partijoje yra“, – savo feisbuko paskyroje rašė A.Ažubalis.
L.Kasčiūnas: „Svarstysiu visokias galimybes“
Konservatorius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pripažino, kad partijai savivaldos rinkimuose šalies regionuose nepasisekė, tačiau pergalė Vilniaus mieste, anot jo, reiškia daug.
„Vilniuje pozicijos stiprėja – tai yra geras pareiškimas ir Seimo rinkimams, bet regionuose, be jokios abejonės, reikia sprendinių“, – portalui lrytas.lt teigė L.Kasčiūnas.
Nepaisant to, konservatorius nemano, kad partijos pirmininkas G.Landsbergis turėtų prisiimti atsakomybę už partijos rezultatus rinkimuose.
„Partijos pirmininkas jau pasakė, kad tai yra jo paskutinė kadencija. Dėliosime strategiją Seimo rinkimams, tikimės ir premjerės lyderystės vedant mus į Seimo rinkimus. Manau, kad bus geras rezultatas“, – vylėsi L.Kasčiūnas.
„Reikia pabaigti darbus, o po visų rinkimų – Seimo, prezidento, Europos Parlamento, įsivertinsime“, – pridūrė jis.
Tuo metu ar pats sieks partijos pirmininko posto, L.Kasčiūnas kol kas atsakyti nenorėjo. „Visada visokias galimybes svarstysiu“, – neatmetė jis.
Palaikymas „laisviečiams“ sumažės
Paklaustas, ar pritaria partiečio A.Ažubalio nuomonei, kad konservatoriams rinkimuose koją pakišo „susitapatinimas su Laisvės partija“, L.Kasčiūnas svarstė, kad regioninės politikos klausimai – sudėtingesni, todėl politikas nesuverstų partijos rezultato tik į kultūrinius, vertybinius klausimus, sprendžiamus Seime.
„Nebūčiau toks griežtas, kaip Audronius, bet daliai žmonių toks įspūdis galėjo susidaryti. Liberali vertybinė darbotvarkė tiesiog nėra autentiška mūsų darbotvarkė. Galbūt Vilniuje būtų kitaip, tai irgi reikėjo skaičiuoti, matyti ir vertinti.
Kai kurių vertybinių, kultūrinių klausimų, kurie kartais kelia įtampas visuomenėje, galėjo būti mažiau. Nors sunku atsakyti, ar tikrai galėjo, ar galima jų išvengti, kai turi tokius partnerius koalicijoje, kurie natūraliai tai stumia.
Tai yra politinių kompromisų menas, turi tame dalyvauti“, – kalbėjo parlamentaras.
Tiesa, L.Kasčiūnas pripažino, kad po šių rinkimų dalies konservatorių parama Laisvės partijos teikiamiems projektams dar labiau sumažės – kaip ir jo paties.
„Su manimi tikrai bus sunkiau kalbėtis. Dėl dekriminalizavimo visą savo politinę karjerą, nuosekliai turiu savo nuomonę, bet dėl Civilinės sąjungos, Stambulo konvencijos ir kitų klausimų bus sunkiau“, – nurodė Seimo narys.
Ž.Pavilionis: „Kadangi Vilnius veda, anksčiau ar vėliau tokie rezultatai bus visur“
Tuo metu konservatorius Žygimantas Pavilionis nesutinka, kad liberalių projektų palaikymas galėjo turėti neigiamą įtaką partijos rezultatams.
„Tikrai taip nemanau. Taip, mes esame konservatyvi jėga, mums visiems svarbios tokios vertybės, kaip žmogaus orumas. Tačiau aš pats laimėjau rinkimus Naujamiestyje prieš Tomą Vytautą Raskevičių, sakydamas, kad laisvė turi vienyti mus visus, primindamas mano mieliems krikščionims demokratams, kad Vilnius yra gailestingumo miestas, ir čia yra priimami visi“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
Tiesa, Ž.Pavilionis nemano, kad konservatorių pasirodymas savivaldos rinkimuose buvo nesėkmingas. Nors partijos laimėtų merų skaičius gerokai sumažėjo, anot jo, nacionaliniuose rinkimuose bus svarbus kiekvienas balsas, atiduotas už partiją.
„Sudėjus Vilnių ir Vilniaus rajoną, kur tikrai ir mūsų balsais laimėjome istorinę kovą, net įskaičiavus Klaipėdą, kur iki galo nepavyko laimėti – tai jau yra pusė Lietuvos“, – rinkėjų balsus skaičiavo Seimo narys.
„Vilnius veda, reprezentuoja, Vilnius jau įsitvirtino ne tik kaip regiono, bet kaip pasaulio laisvės sostinė. Mes keičiame pasaulį, ir labai gerai, kad vilniečiai mus palaiko. Kadangi Vilnius veda, anksčiau ar vėliau tokie rinkimų rezultatai bus visur“, – įsitikinęs jis.
Tuo metu rinkiminė kova Klaipėdos mieste Ž.Pavilionį nuvylė.
„Tam tikra prasme šie rinkimų rezultatai atvėrė Klaipėdą trečiųjų šalių įtakoms, nuo kurių mes saugomės. Atsiminkime, kad Klaipėda yra esminis uostas, per kurį mes būsime ginami, jeigu penktas straipsnis bus panaudotas.
Druskininkuose irgi yra priėjimas tiems, kurie kada nors norės paimti Suvalkų koridorių. Ten irgi yra įsitvirtinęs vienas įdomus meras, kuris, mano akimis, atveria Lietuvą įvairioms grėsmėms, neuždaro joms kelių“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
Pokyčių nenori
Ž.Pavilionis taip pat nepritaria manantiems, kad konservatoriai turėtų anksčiau laiko surengti partijos pirmininko rinkimus.
„Tie, kurie taip kalba, patys vis dar gyvena praeityje. Esminis Gabrieliaus nuopelnas, ir aš kalbu kaip vyresnės kartos atstovas – jis atvedė jaunąją kartą į mūsų partiją. Parodykite nors vieną kitą partiją, kuri gyvuoja 30 metų, kuri sugriovė sovietų imperiją, ir kurioje smogiamoji jėga yra jaunoji karta“, – partijos lyderį gyrė Ž.Pavilionis.
Seimo narys teigė matantis akivaizdų pasirinkimą, kas partijai galėtų vadovauti po G.Landsbergio.
„Atsakymas yra natūralus – Ingrida Šimonytė. Ingrida, kuri yra dvigubai didesnė už mūsų partiją, kuri yra ateities Lietuvos veidas, kuri yra įvardijama į NATO generalinius sekretorius. Manot, šiaip sau?“ – retoriškai klausė Ž.Pavilionis.
V.Mitalas: „Būtų tik lengviau“
Savo ruožtu Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė nei kiek nesibaiminantis, kad rinkimų rezultatai sumažins ir taip ribotą konservatorių paramą „laisviečių“ teikiamiems projektams.
Anot jo, Laisvės partijai sulaukti palaikymo savo projektams Seime ir taip sunku, tad konservatoriams sutarus dėl vieningos pozicijos, „laisviečiams“ būtų tik lengviau.
„Ir taip yra labai sudėtinga. Tiesą sakant, jeigu konservatoriai taps vieningesni šiuo klausimu, bus tik lengviau. Jeigu konservatoriai balsuos už, tada mes priimsime, jeigu jie mažiau balsuos „už“, tada mes nepriimsime, ir bus labai aišku, kad konservatoriai nepadėjo šio įstatymo priimti.
Tad gali būti tik lengviau, nes sunku yra tada, kai sakoma ar bandoma sakyti viena, o elgiamasi kitaip. Tada yra sunku“, – pabrėžė V.Mitalas.
Anot jo, kai kuriais klausimais, apie kuriuos kalba ir A.Ažubalis, konservatoriai kartais elgiasi kaip chameleonai.
„Tam tikroms interesų grupėms ištransliuoja, kad jie yra už visų asmenų lygybę, ką teigia Laisvės partija, kitais atvejais sako, kad turime ir krikščionis demokratus, kuriuos labai mylime ir jų nuomonę gerbiame.
Man atrodo, kad toks spalvos keitimas nėra nei gera, nei teisinga rinkiminė taktika. Partija galės nuspręsti, kaip su A.Ažubaliu ir krikščionimis demokratais susitarti partijos viduje“ – sakė V.Mitalas.
