Dviem Seimo konservatoriams pasiūlius, kad į Lietuvą atvykę ir čia gyvenantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai negalėtų kreiptis dėl pilietybės ar įsigyti nekilnojamojo turto, naudotis el.parašu, tam pasipriešino „laisviečiai“ ir liberalai, pasiūlę įvairių išimčių.
Laiko savo tėvyne
Jau daugiau nei dešimtmetį Ukmergėje gyvenanti rusė Tatjana Sakolova įsitikinusi, kad Seimo narių planuojami pokyčiai nėra teisingi.
„Mes iš Rusijos emigravome daugiau nei prieš dešimt metų, dar prieš Krymo okupaciją, nes ten buvo pavojinga gyventi, nepaisoma įstatymų. Lietuva buvo geriausias variantas dėl to meto migracijos politikos.
Mes emigravome verslo reikalais, atidarėme vaikų žaidimų kambarį ir niekada neslėpėme savo pozicijos – visiems kalbėjome apie situaciją Rusijoje, nuo 2014 metų padedame ukrainiečiams, ir dabar savanoriavome.
Čia gimė mūsų dukra, ji laiko Lietuvą savo tėvyne. Turime dvi dukras, abi kalba, galvoja lietuviškai, labai myli lietuvių kalbą – labiau nei rusų“, – „Žinių radijo“ laidoje pasakojo T.Sakolova.
Kadangi T.Sakolovos šeima Lietuvoje gyvena daugiau nei dešimt metų, galėtų kreiptis dėl pilietybės.
„Išlaikėme lietuvių kalbos, Konstitucijos egzaminą. Dabar laukiu, nes mano dukrai aštuoniolika metų ir ji gali turėti šį egzaminą, ir po to prašyti pilietybės. Bet, jeigu bus toks naujas įstatymas, negalėsime net prašyti“, – kalbėjo ji.
Anot jos, tai nėra teisinga, mat pilietybės prašymas dar nėra pilietybės suteikimas, o anksčiau visada dėl pilietybės buvo sprendžiama individualiai – po priimto įstatymo to nebebūtų.
„Man atrodo, kad mano vaikai nėra pavojingi nacionaliniam saugumui. Nesuprantu, kodėl yra tokia iniciatyva“, – stebėjosi ji.
Ribojimai – laikini
Tuo metu Seimo narys Valdas Rakutis laidos metu pabrėžė, kad ribojimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams būtų laikinas.
„Dabar yra tokia problema, kurią VRM ir kitų tarnybų atstovai signalizuoja, kad tų prašymų yra daug, ir nėra galimybės jų patikrinti.
Negali susidoroti su ta informacijos gausa, todėl jie prašė laikinai, vieneriems metams, sustabdyti, nes įstatymas įpareigoja, gavus prašymą, per nustatytą laiką priimti tą sprendimą“, – kalbėjo V.Rakutis.
„Vyksta daug įvairių procesų, tas pats nekilnojamas turtas perkamas – suprantama, kad, kai jis nuperkamas, atgalinį procesą bus labai sunku inicijuoti“, – pridūrė jis.
T.V.Raskevičius: „Siuvamos savotiškos geltonos žvaigždės“
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad reikėtų išsigryninti pagrindinį teikiamos iniciatyvos tikslą.
„Tai yra, atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą, kad Lietuvos kaiminystėje vyksta karas, užkirsti kelią nedraugiškų valstybių piliečių masiniam antplūdžiui į Lietuvos Respubliką – ar bėgant nuo mobilizacijos, ar dėl kitų priežasčių.
Tačiau šiais siūlomais ribojimais kai kuriuos Seimo narius, būtent Lauryną Kasčiūną ir Agnę Bilotaitę, smarkiai „užnešė ant posūkio“.
Siūlant galbūt ir savitikslius bei reikalingus ribojimus nebuvo įvertinta, kad Lietuvoje gyvena nemažai Rusijos ir Baltarusijos piliečių, kurie gyvena čia ne nuo vakar, o ilgą laikotarpį, ir tokiais ribojimais, atsižvelgiant į teisėtą tų žmonių statusą, tie žmonės yra diferencijuojami – siuvamos savotiškos geltonos žvaigždės“, – kalbėjo „laisvietis“.
T.V.Raskevičius stebėjosi dėl V.Rakučio teiginių apie techninių resursų trūkumą.
„Natūralizacijos ar kitokiu būdu, Rusijos ir Baltarusijos piliečių, kuriems suteikiama Lietuvos pilietybė, kiekvienais metais yra apie 50.
Tai ką, Lietuvos Respublika neturi techninių resursų 50-iai žmonių suteikti pilietybę, įvertinus jų keliamą galimai grėsmę nacionaliniam saugumui, jei tokia egzistuoja?“ – teiravosi Seimo narys.
Politikas pastebėjo, kad šiuo metu įstatymo projektas jau yra paskutinėje – priėmimo – stadijoje, tačiau visos valdančiosios frakcijos registravo jam pataisas.
Jų tikslas – kad jau turintiems nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebūtų taikomi ribojimai dėl pilietybės ir dėl nekilnojamo turto įsigijimo.
„Socialinio jautrumo ir atsižvelgimo į skirtingas žmonių padėtis šioje vietoje pritrūko. Reikia suprasti, kad priimant įstatymus galima taip „užvažiuoti“, kad gali maža nepasirodyti. Tą reikia daryti atsargiai ir proporcingai“, – pabrėžė jis.
Sunku patikrinti
Savo ruožtu V.Rakutis atsakė, kad iš Rusijos ir Baltarusijos pasitraukiančių žmonių srautai yra gerokai padidėję, todėl ir prašymų skaičius yra išaugęs. O patikrinti kiekvieną atvykstantį, ar asmuo nekels grėsmės nacionaliniam saugumui, darosi sunkiau.
„Žmonės, kurie atvyksta į Lietuvą, pateikia savo versiją, bet patikrinti šią informaciją šiuo metu vykstant karui ir turint labai ribotas galimybes, nėra kaip – arba tiki, ką žmogus sako, arba ne. Nėra kito būdo tai padaryti.
Dėl to ir yra šis, kaip sakote, „rankinio užtraukimas“ – jis yra geriau nei užnešimas „ant posūkio“, – kalbėjo V.Rakutis.
G.Grina: „Bet kurie Rusijos piliečiai yra tos agresijos dalyviai“
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina teigė, kad svarbu apsibrėžti atspirties tašką, o jis šioje situacijoje yra tai, kad Rusijos Federacija vykdo agresyvų karą prieš suverenią Ukrainos valstybę.
„Tai yra pirmas, pats svarbiausias dalykas – bet kurie Rusijos piliečiai yra tos agresijos dalyviai“, – laidos metu pabrėžė jis.
Tarp Rusijos agresijos dalyvių buvęs VSD vadas įtrauktų ir bėgančius nuo mobilizacijos rusus.
„Kodėl bėga – ar todėl, kad kažkas blogai, ar todėl, kad nenori kariauti, bet iš tiesų yra Rusijos pusėje. Kitas dalykas – kas patikrins, kokios ideologijos laikosi tie bėgantys?“ – kalbėjo G.Grina.po
G.Grina pabrėžė, kad tarp bėgančių gali būti daug infiltruotų asmenų, kurie yra papildoma problema policijai, saugumui, pasieniečiams, sekina valstybės galimybes.
„Yra milžiniška apkrova mūsų tarnyboms ir vietoj to, kad tarnybos dirbtų savo tiesioginį darbą, užsiiminėja šių migrantų apiforminimu. O bet kokiu atveju juos reikia tikrinti, tada būna viršvalandžiai, darbas ne pagal pajėgumą. (...)
Manau, tai savalaikis sprendimas spręsti resursinių galimybių klausimą. Reikėtų įstatymu apriboti atvykimą apskritai – negalime apsimesti humanistais ir šito darbo padaryti. Tai yra absurdas“, – kalbėjo G.Grina.
„Kas gali garantuoti, kad įvažiuojantys nekels grėsmės mūsų nacionaliniam saugumui?“ – klausė jis.
