„Šiuo metu procedūroje turime apie 200 apytiksliai Baltarusijos piliečių prašymų dėl Lietuvos pilietybės įgijimo, įvairiais pagrindais, o Rusijos piliečių – apie 800, tai sumoje 1000. O jeigu žiūrėtume į pastarųjų trijų metų tendencijas, tai tiek Baltarusijos, tiek Rusijos piliečių, tampančių Lietuvos piliečiais skaičius mažėja kiekvienais metais“, – Eltai teigė E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamento direktorė informuoja, kad per pastaruosius kelis metus rusų ir baltarusių, gavusių Lietuvos pilietybę, skaičius sumažėjo maždaug per pusę.
„Baltarusių 2020 metais Lietuvos pilietybę įgijo 62 asmenys, praėjusiais metais – 32. Rusijos piliečių 387, o pernai metais 150. Tai tokia mažėjimo tendencija matosi“, – sakė ji.
Tačiau E. Gudzinskaitė informuoja, kad pastaruoju metu pretenduojančių į Lietuvos pilietybę skaičiai yra išaugę.
„Pastaruoju metu matome pagyvėjimą ir gausesnį rusų ir baltarusių kreipimąsi dėl Lietuvos pilietybės įgijimo. Per visus praėjusius metus dėl Lietuvos pilietybės baltarusių ir rusų kreipėsi 500 asmenų – baltarusių 90, rusų 410 – o vien per šių metų pirmą ketvirtį jau baltarusių ir rusų kreipėsi 300 žmonių“, – duomenis pateikė Migracijos departamento vadovė.
„Ar tai yra ilgalaikė tendencija, tai vėlgi, aš dar nesiimčiau vertinti, nes tai yra svyravimas. Bet matome, kad šiuo metu yra toks pagyvėjimas“, – pridūrė ji.
Todėl, pasak E. Gudzinskaitės, diskusija dėl rusų ir baltarusių prašymų įgyti Lietuvos pilietybę priėmimo stabdymo, yra pagrįsta. Migracijos departamento direktorė atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu, prasidėjus karui Ukrainoje, gauti išsamesnius duomenis iš Rusijos ir Baltarusijos apie Lietuvos pilietybės prašančius žmones tampa vis sudėtingiau.
„Užtenka dvejų, trijų asmenų, kurie pasinaudoja aplinkybėmis, kad taptų Lietuvos piliečiais ir tai jau taptų problema didele. Tai čia ne tiek skaičiuje, kiek kokybėje klausimas yra, nes dabar, kai vyksta karas, tai išties tiek tikrinančioms įstaigos, t.y. Migracijos departamentui, tiek kitoms tarnyboms, kurios turi patikrinti asmens istoriją, tai padaryti labai sudėtinga dėl to, kad tiek Rusija, tiek Baltarusija šiuo metu yra laikomos priešiškais režimais ir su jais susirašinėjimas praktiškai yra sustojęs“, – akcentavo ji.
Migracijos departamento vadovė akcentuoja, kad būtų labiau linkusi pritarti griežtesnei pilietybės suteikimo tvarkai nei šiuo metu sutarta NSGK. Nors komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlė siauresnes išimtis, kuomet rusams ir baltarusiams būtų leidžiama įgyti Lietuvos pilietybę, visgi, NSGK priėmė kompromisinį sprendimą.
„Kadangi aš, kaip atstovaujanti įstaigai, kuri privalo tą visą dalyką įgyvendinti, tai sakau, kad dabar praktikoje patikrinti tą informaciją apie žmogaus praeitį ir kilmę yra žymiai sunkiau negu taikos metu“, – sakė E. Gudzinskaitė.
„Tai kalbu iš savo įstaigos pusės, kad įgyvendinimo prasme saugesnis variantas būtų tas pirminis siūlymas“, – pridūrė ji.
Griežtinant pilietybės suteikimo tvarką, nutarta palikti išimtis tremtiniams, jų atžaloms bei Rusijos piliečiams, nuolat gyvenantiems šalyje ir galintiems įgyti Lietuvos piliečio statusą natūralizacijos būdu.
Visgi E. Gudzinskaitė atkreipia dėmesį, kad lietuvių tremtinių anūkai, kurie dažniausiai ir bando gauti Lietuvos pilietybę, jau yra gimę ir augę prie V. Putino režimo. Todėl, pasak jos, kyla klausimas, kam jie labiau yra lojalūs.
„Klausimas kyla dėl tremtinių palikuonių, nes tremtinių palikuonys yra dažniausiai gyvena ne Lietuvoje, o būtent Rusijoje ir Baltarusijoje dažniausiai. Tai vėl grįžtame prie to dalyko, kad patikrinti jų praeitį karo sąlygomis yra daug sudėtingiau negu taikos metu“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymu siekiama įtvirtinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Teisės aktų iniciatoriai siūlo metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus). Numatomi ribojimai, susiję ir su e. rezidento statuso suteikimu, – priėmus įstatymo pataisas, būtų nutraukiamas Rusijos ir Baltarusijos piliečių elektroninės atpažinties bei el. parašo galiojimas.
Visgi pastarieji siūlymai, susiję su pilietybės suteikimo tvarka, sulaukė kritikos ne tik iš Lietuvoje gyvenančių rusų ir baltarusių, bet ir valdančiosios koalicijos gretose.
Konservatoriai Dalia Asanavičiūtė ir Vytautas Juozapaitis registravo pasiūlymą dėl pilietybės suteikimo ribojimų – parlamentarai siūlo numatyti porą išimčių ir suteikti teisę įgyti pilietybę rusams ir baltarusiams natūralizacijos būdu bei numatyti išlygas tremtiniams, jų atžaloms.
Tuo metu Seimo liberalai pastarąjį siūlymą ragina išbraukti iš svarstomo įstatymo. Pasak jų, nuostata, numatanti pilietybės įgijimo ribojimus, neatitinka konstitucinio proporcingumo principo bei varžo asmens teises ir laisves.
Tuo metu Laisvės frakcijos atstovai taip pat ragina švelninti siūlomus ribojimus. Pasak politikų, ribojimai būtų proporcingesni, jeigu nebūtų taikomi Rusijos piliečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi šalyje arba ilgalaikį ryšį su Lietuva.
