Visgi, ambasadoriaus teigimu, nors tokius planus galima vertinti kaip eilinius grasinimus, kai kurios detalės nerimą sukelti gali.
Apie tai, kaip vertinti planus Lietuvos pašonėje esančioje agresorėje dislokuoti branduolinį ginklą ir ko tikėtis iš šių metų liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo, D.Matulionis pasakojo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
Siekiama ir išgąsdinti
Paklaustas, kas iš esmės keistųsi, jei Baltarusijoje būtų dislokuotas branduolinis ginklas, D.Matulionis vis dėlto laikėsi savo ankstesnės pozicijos, kad branduolinis ginklas kaimyninėje valstybėje greičiausiai dislokuotas nebus. Tačiau kai kurie aspektai, pasak ambasadoriaus, nerimą visgi kelia.
„Galbūt kažkas gali mane ir sukritikuoti, bet iš mūsų sąjungininkų gaunama informacija tokia, kad realiai techninio atitinkamo pasirengimo dislokavimui mes kol kas nematome.
Vienintelis dalykas, kuris neramina, kad jau „Zapad“ pratybų metu tie branduolinio karo scenarijai buvo nagrinėjami, tuo pačiu „Spender“ raketos atitinkamai Baltarusijoje buvo dislokuotos, ir Baltarusijos lakūnai buvo apmokyti galimam branduolinio ginklo pervežimui.
Bet kol kas, mūsų svarbiausių sąjungininkų vertinimu, susidaro įspūdis, kad tai daugiau yra grasinimas. Žinoma, kadangi tai yra iš paties Putino, ir konkretūs terminai buvo identifikuoti, tai visko gali būti, todėl tikimybė yra smarkiai padidėjusi“, – aiškino Lietuvos ambasadorius prie NATO.
Pasak D.Matulionio, jeigu tai ir įvyktų, greičiausiai grėsmės lygis Lietuvoje vis tiek nepadidėtų.
„Ir Kaliningrade jau yra atitinkamai parengta infrastruktūra branduolinio ginklo saugojimui, taip pat Kolos pusiasalyje, tai būtų dar vienas atitinkamas regionas, kur būtų dislokuojamas branduolinis ginklas“, – sakė jis.
Ambasadoriaus prie NATO teigimu, toks Rusijos ir Baltarusijos žingsnis taip pat sulauktų tarptautinių pasekmių – pirmiausia tai būtų grubus branduolinio ginklo neplatinimo sutarties pažeidimas, taip pat šiurkštus Budapešto memorandumo pažeidimas.
„Toks precedentas reikštų, kad tai būtų paskatinimas pasaulyje toms šalims, kurios turi pakankamai pinigų ir mokslinio potencialo, vystyti branduolinį ginklą ir prasidėtų branduolinio ginklo varžybos. Tai turėtų dideles pasekmes“, – svarstė D.Matulionis.
Į klausimą, ar Kaliningrade šiuo metu yra branduolinis ginklas, ambasadorius atsakyti negalėjo, bet pažymėjo, kad infrastruktūra jam – tikrai parengta.
„Bet kad Kaliningrade yra buvęs dislokuotas branduolinis ginklas, yra faktas. Gali būti atvežtas, gali būti išvežtas – tokią informaciją, kad dabar jis yra Kaliningrado srityje, būtų neatsakinga sakyti. Bet visa infrastruktūra yra ir bet kada jis gali atsirasti“, – sakė ambasadorius.
D.Matulionis patvirtino, kad NATO žvalgyba realiu laiku matytų, jei regione vyktų branduolinio ginklo pervežimo pokyčiai. Pasak pašnekovo, apskritai šio paskelbimo tikslas verčiau yra bandymas išgąsdinti visuomenę – ne tik tas šalis, kurios yra šalia Rusijos ir Baltarusijos, bet ir kitas, toliau esančias valstybes.
„Siekiant, kad galų gale reikia pabaigti, reikia taikos susitarimo bet kokia kaina. Tai sudėtinis Rusijos propagandos žaidimas, dėl to sakau, kad tikrai neduočiau šimto procentų, kad liepos mėnesį taktinis branduolinis ginklas jau bus Baltarusijos teritorijoje“, – svarstė D.Matulionis.
Kas laukia NATO viršūnių susitikime?
Lietuvos ambasadorius prie NATO palietė ir paankstintų „Zapad“ pratybų klausimą. Pasak D.Matulionio, kadangi Lietuva yra šalia Baltarusijos ir Kaliningrado, tam tikri kariniai incidentai Rusijos pusėje be perspėjimo arba su mažu perspėjimu yra galimi.
„Todėl mes ne tik didiname savo pajėgas ir apsirūpinimą, bet kartu ir norime, kad būtų daugiau Aljanso pajėgų Lietuvoje – ar tai būtų amerikiečių, ar vokiečių, ar tarptautinio bataliono pajėgos. Visa tai yra labai svarbu.
Kartu svarbu, kad Aljanso vyriausiasis pajėgų vadas turėtų platesnius įgaliojimus iš karto imtis gynybinių veiksmų, prasidėjus invazijai nuo pačios pirmos minutės. Tai yra dalis to paketo, kuris yra ruošiamas NATO viršūnių susitikimui Vilniuje“, – pabrėžė D.Matulionis.
Paklaustas, kokie svarbiausi tikslai bus keliami liepos mėnesį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje, jis išskyrė kelis svarbiausius aspektus.
„Vilniaus viršūnių susitikimas pirmiausia yra svarbus dėl simbolikos. Jau tai, kad pats susitikimas vyksta Vilniuje, yra aiški Aljanso politinė valia, kad visi yra lygūs, ir mūsų gynyba yra ne tik mūsų pačių, bet ir viso Aljanso reikalas. Tai yra kolektyvinės gynybos sudėtinė dalis.
Esu įsitikinęs, kad Vilniaus susitikimas bus istorinis, nes yra parengta nemažai dokumentų, kurie gerokai sustiprins kolektyvinę gynybą.
Jei iki Rusijos karo prieš Ukrainą buvo daug dėmesio skiriama krizių valdymui, partnerystėms, dabar visi supranta, kad reikia sugrįžti prie esmės, dėl ko NATO buvo sukurta – dėl kolektyvinės gynybos, stipraus atgrasymo.
Ir tam atitinkamai bus rengiami naujieji gynybiniai planai“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorius prie NATO.
Pasak D.Matulionio, taip pat tikimasi, kad bus skiriama daugiau dėmesio oro gynybos stiprinimui mūsų regione, kad bus priimtas ambicingesnis sprendimas dėl gynybos finansavimo didinimo, technikos ir amunicijos dislokavimo Lietuvoje. Taip pat, anot jo, labai svarbus Švedijos ir Suomijos narystės NATO klausimas.
„Mes turime tokią viltį, kad jau kitą savaitę, per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą, galėsime pasveikinti Suomiją tapus NATO nare. Bet tai kol kas dar tik viltis, tokia galimybė egzistuoja, tai tikrai būtų gražus papildomas akcentas“, – kalbėjo D.Matulionis.
Ambasadorius neabejojo, kad dar daugiau sprendimų bus priimta ir dėl Ukrainos.
„Tie sprendimai dar kol kas nėra aiškūs. Bet visi supranta, kad Ukrainai turime duoti kur kas daugiau, nei ji dabar turi. Dėl narystės – klausimas turbūt pats sudėtingiausias, bet mes esame tarp tų valstybių, kurios pasisako už Ukrainos narystę tuomet, kai tam susiformuos tinkamos sąlygos.
Vykstant karui nėra didelė tikimybė, kad Ukraina bus priimta į NATO, bet mums svarbu, kad ir praktinė parama didėtų“, – pabrėžė D.Matulionis.
