Iš Anglijos slapta išvežė lietuvio vaikus, o tada prieš jį kurpė pažymas Atskleidė globėjų ryšius policijoje

2023 m. balandžio 2 d. 09:50
Lietuvos Ryto Tyrimas
Vengalių vaikų likimo sukrėsti lietuviai įtaria, kad Londone dirbantis policijos atašė L.Pernavas galėjo veikti sulaukęs privataus prašymo. Įtakingas pareigūnas įtarimų kratosi.
Daugiau nuotraukų (9)
Ar vykdė privatų prašymą?
Vengalių vaikus apsiėmę laikinai globoti giminaičiai turi ryšių policijoje, per kuriuos galėjo būti susisiekta su L.Pernavu.
„Kai įvyko ši nelaimė, man vis skambino Eglės mama, dirbusi savivaldybėje. Ji savo žentą vadino žudiku, taip kalbėjo ir per laidotuves. Kartą paskambinusi ji pasakė, kad Andrius neleido išvežti vaikų. O tada pridūrė, kad jos brolis dirbo policijoje su Pernavu, kartu medžiojo, tai per pastarąjį įtakingą pareigūną esą viską sutvarkys“, – kalbėjo Ingrida.
A.Vengalis patikslino, kad jo mirusios žmonos dėdė Bronislavas Jakutis su L.Pernavu kartu dirbo Zarasų rajono policijos komisariate. B.Jakučio sūnus esą taip pat dirba policijoje.
Utenos apskrities policijos komisariato atstovai „Lietuvos rytui“ teigė, kad B.Jakutis ten jau nedirba, o jo kontaktų nedavė.
L.Pernavas, paklaustas apie pažintį su šiuo pareigūnu, jos nesikratė, bet neigė su B.Jakučiu bendravęs dėl Vengalių vaikų likimo.
Sukurpė net Europolo pažymą
Kai A.Vengalis panoro susigrąžinti vaikus, buvo sukurpta Europos policijos biuro (Europolo) pažyma.
Joje nurodyta, esą Jungtinės Karalystės pareigūnai yra susirūpinę Vengalių vaikų saugumu.
Europolas tiria terorizmo, neteisėtos prekybos ginklais, narkotikais ir žmonėmis bei kitus sunkius organizuotus nusikaltimus, o į privačius šeimų reikalus paprastai nesikiša. Tad kaip galėjo atsirasti tokia pažyma?
Europole dirba buvęs L.Pernavo bendradarbis, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis. Iš pradžių jis veikė kaip Lietuvos policijos atašė, o pasibaigus kadencijai dalyvavo konkurse į kitas pareigas ir ten pasiliko.
Paklaustas, ar rengė pažymą apie Vengalių šeimą, A.Roginskis to nei patvirtino, nei paneigė. 
Aukštas pareigūnas nuo tiesaus atsakymo išsisuko – esą tokie klausimai „turi būti adresuojami ne asmeniškai“.
Lietuvos policijos atstovai nurodė kitų dviejų pareigūnų, kurie dirba Europole, kontaktus, bet jie į nusiųstus klausimus taip pat neatsakė.
Apie pažymos atsiradimo aplinkybes paklaustas L.Pernavas „Lietuvos rytui“ aiškino, esą jo viena funkcijų yra keistis informacija su teisėsaugos ar kitomis institucijomis: „Todėl, kiek pamenu, visa su įvykiu susijusi informacija buvo perduota atsakingoms institucijoms, tačiau detalaus susirašinėjimo nepamenu.“
Tarnybos vadovė dingo
Mįslingai apie lietuvio šeimą atsiradusi pažyma atsidūrė Lietuvos valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, kuriai vadovauja Ilma Skuodienė.
Ši tarnyba iš karto ėmėsi žygių. Užuot padėjusi atkurti vaikų ryšį su tėvu ir radusi bendrą sutarimą tarp jo ir laikinųjų globėjų, tarnyba sukurpė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui prieš A.Vengalį.
Teismo buvo prašoma laikinai apriboti tėvo valdžią ir priteisti iš jo pinigų vaikams išlaikyti.
Praėjusių metų gruodžio 22 dieną teismas ieškinį patenkino, sprendimas buvo apskųstas.
Kodėl iš motinos netekusių vaikų, kuriuos likimas ir taip stipriai nuskriaudė, žūtbūt siekiama atimti dar ir tėvą?
Ieškinį prieš daugiavaikį tėvą sukurpusios tarnybos vadovė I.Skuodienė per dvi savaites taip ir nerado laiko atsakyti į „Lietuvos ryto“ klausimus. O jos pavaldiniai slėpė, kas pasirašė į tarnybą atsiųstą Europolo pažymą.
Tarnyba kratėsi atsakomybės dėl Vengalių vaikų išvežimo iš Jungtinės Karalystės – esą dokumentus tvarkė tos šalies institucijos.
Tarnybos atstovai nepateikė konkretaus atsakymo nė į vieną klausimą, kurie du kartus buvo pateikti I.Skuodienei.
Nebuvo atsakyta ir į klausimą, ar tiesa, kad laikinasis globėjas praeityje yra turėjęs problemų su narkotikais ir teisėsauga? Į šį klausimą neatsakė ir pats globėjas.
Beldėsi į globos namų langą
Dėl E.Vengalienės žūties pradėtoje byloje, kurią tiria Norfolko policija, dar laukiama galutinės koronerio išvados. Ji turėtų būti pateikta gegužės mėnesį.
„Aš paprašiau pareigūnų, kad tyrimas būtų atnaujintas, nes liko neatsakytų klausimų, byloje yra neaiškumų. 
Noriu žinoti, kas iš tiesų atsitiko mano žmonai ir kodėl suėmė mane, nors kaimynai teigė prie namų tą naktį matę nepažįstamą vyrą. Miesto stebėjimo kameros užfiksavo to vyro judėjimą“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino A.Vengalis.
Pareigūnai iš vaizdo stebėjimo kamerų įrašų ir liudininkų parodymų atkūrė lemtingojo ryto įvykio vaizdą parke.
Moteris prie parko priėjo viena. 3 val. 30 min. pro šalį važiuojantis siuntų pristatymo įmonės „Royal Mail“ vairuotojas matė, kaip ji įėjo į parką.
Pagalbos moteris neprašė. Buvo dar tamsu. Siuntų išvežiotojui tai sukėlė nerimą, todėl jis grįžo patikrinti, ar moteriai nereikia pagalbos. Parke nieko nebuvo girdėti, o siuntų išvežiotojas moters nematė.
Parke įsikūrusių senelių globos namų prižiūrėtojai pasakojo, kad moteris paryčiais beldėsi į langą ir ištarė: „Padėkite man.“ Prižiūrėtojai jos neįleido į vidų esą dėl apribojimų, susijusių su COVID-19.
5 val. 45 min. ji vėl buvo atėjusi prie senelių globos namų. Tą kartą darbuotojai su ja pasikalbėjo. Nors moteris pagalbos atsisakė, jiems jos būklė, matyt, kėlė nerimą, todėl darbuotojai paskambino policijai. Atvykę pareigūnai pavaikščiojo aplinkui, bet neradę moters išvyko.
„Atsibudau ryte ir, neradęs šalia žmonos, iš pradžių pamaniau, kad ji išėjo pabėgioti. Kartais rytais Eglė tai darydavo. Vėliau ėmiau nerimauti ir jos ieškoti – apibėgau aplinkines gatves, o tada sėdau į mašiną ir apvažiavau apylinkes, pasukau parko link.
Sustojęs prie parko pėsčiomis nuėjau pasidairyti taku. Pamačiau tvenkinyje savo žmoną. Ištraukęs puoliau gaivinti“, – pasakojo A.Vengalis.
Tada parke šunį vedžiojęs liudininkas pareigūnams teigė matęs, kad vyras judėdamas aukštyn ir žemyn spaudė gulinčios moters krūtinę. Po kelių dienų jis patikslino parodymus: priėjęs arčiau išvydo, kad vyras bandė iš paskutiniųjų gaivinti moterį, paprašė kviesti pagalbą.
Bendravo su įtartina sekta
A.Vengalis pasakojo, kad po jauniausių vaikų – dvynukų gimimo jo žmona kartais pasijusdavo pervargusi.
„Prašėme Eglės mamos, kad atvyktų padėti, bet ji nesutiko. Patariau žmonai kreiptis į medikus, bet ji neigė turinti sveikatos problemų“, – kalbėjo Jungtinėje Karalystėje gyvenantis daugiavaikis tėvas.
Pašnekovas prasitarė, kad žmona per socialinį tinklą buvo prisijungusi prie neaiškios uždaros grupės, galimai sektos, kuri neva praktikuoja „regresinę hipnozę“.
Žurnalistė rado panašią uždarą grupę. Prie jos prisijungus neva galima „priartėti prie savo sielos, nukeliauti į praeitus gyvenimus, sielų pasaulį“.
Gal sekta arba tie, kurie už jos slepiasi, galėjo neigiamai paveikti E.Vengalienę?
„Taip galėjo būti, nes prieš nelaimę jos nuotaikos ėmė labai svyruoti – būdavo tai linksma, tai kažko susirūpinusi. Kalbėjo apie mistinius dalykus, velnią“, – prisiminė žmonos netekęs lietuvis.
Gal tikslesnį atsakymą, kas pastūmėjo moterį tą naktį tyliai išeiti iš namų ir klaidžioti parke, suras britų pareigūnai, kurie yra paėmę ištirti jos telefoną?
A.Vengaliui dabar svarbiausia – atkurti ryšį su vaikais, kuriuos jis teigė labai mylintis ir prisiekė, kad niekada nėra pakėlęs rankos nei prieš juos, nei prieš žmoną.
„Būdavo, kad namuose pasipykdavome, bet mes buvome normali šeima. 
Mano ryšys su vaikais buvo stiprus, o dabar jie yra nuteikti prieš mane, aš jų akyse specialiai paverstas žudiku.
Dirbu, pajėgčiau juos išlaikyti. O kiekvienam vaikui ryšys su tėvais yra svarbiausias jų gyvenime“, – kalbėjo A.Vengalis.
Jis uždirba gerą atlyginimą. Kai išėjo į laisvę, darbdavys iš karto lietuvį priėmė atgal, pasiūlė pagalbą. Vietos pareigūnai, jeigu vaikai būtų grąžinti į Jungtinę Karalystę, žadėjo padėti dėl būsto.
Nėra girdėjęs skundų iš vaikų
Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai, pažinoję daugiavaikę emigrantų šeimą, jai skyrė tik gerus žodžius.
„Andrius – iš tų, kurie niekada neatsisako padėti. Darbdaviai jį labai vertina. Anksčiau, iki tragedijos, jis mėgo ir pajuokauti, turi gerą humoro jausmą. Tai nuostabus tėvas. Jo vaikai augo viskuo aprūpinti, turėjo naujausius žaidimo aparatus.
Ir Eglė atrodė laiminga, aš nesu matęs jos liūdnos“, – kalbėjo toje šalyje šaknis įleidęs Egidijus Gudonavičius, kurį sukrėtė Vengalius ištikusi tragedija ir jo vaikų išvežimas.
Jis su Vengaliais susipažino tą pačią dieną, kai jie atvyko ieškodami geresnio gyvenimo. Per devynerius metus E.Gudonavičius nė iš vieno Vengalių vaiko nėra girdėjęs, kad tėvas būtų blogas ar juos aprėkė.
„Apie Andrių vietos pareigūnams buvo specialiai priburta nebūtų dalykų, kad tik jį kuo ilgiau laikytų už grotų“, – teigė pašnekovas.
Jam neteko girdėti, kad policijos atašė L.Pernavas būtų taip stengęsis dėl kitų toje šalyje gyvenančių lietuvių vaikų.
„Mūsų įmonėje dirba lietuvė, kurios vaikas ugdymo įstaigoje pasiskundė, kad mama smurtavo. Vietos pareigūnai jai leido pasirinkti: arba motina su vaiku grįš į Lietuvą, arba vaikas bus išvežtas pas ten gyvenančią močiutę. Tokia procedūra užtruko net dvejus metus. O penki Vengalių vaikai buvo skubiai išvežti! Tai atrodo neįtikėtina.
Vengalių vaikų išvežimo aš anksčiau nevertinau kaip pagrobimo. Bet kai sužinojau, kokių nesąmonių apie Andrių teisme prikalbėjo jo uošvė ir laikinasis globėjas, esu tvirtai įsitikinęs, kad Vengalių vaikai buvo tiesiog pagrobti“, – kalbėjo E.Gudonavičius.
Turi reaguoti, bet negali pažeisti įstatymų
Edita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė:
„Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, jų teisių ir interesų užtikrinimą. Valstybės ir savivaldybių institucijų pareiga yra padėti tėvams užtikrinti jų teises ir pareigas.
Išimtiniais atvejais, kai tėvai negeba, nenori ar negali (dėl įvairių priežasčių: sveikatos, sulaikymo ir t.t.) pasirūpinti savo vaikais, valstybės ir savivaldybių institucijos turi nedelsdamos reaguoti ir imtis reikalingų veiksmų.
Vadinasi, gali pasitaikyti situacijų, kai tėvų teisės nėra apribotos, bet iškyla sudėtinga situacija, kai institucijos turi reaguoti „čia ir dabar“, bet jokiu būdu negali pažeisti įstatymų.
Paprastai vaikų atžvilgiu sprendimus priima valstybės, kurioje vaikai gyvena, institucijos.
Vaikas nėra daiktas, jo niekas neturi teisės vežti, kur panorėjęs, vaikui pervežti į kitą šalį turi būti priimtas Centrinės vaiko teisių institucijos sprendimas, vaikas paimamas iš šeimos (tėvų ar vieno iš tėvų) tik su teismo leidimu.
Priimant tokius svarbius sprendimus kaip vaiko pervežimas iš vienos valstybės į kitą turi būti įvertinti visi vaiko interesai ir tai, kaip užtikrinti vaiko teises: mokytis, bendrauti, išlaikyti artimus socialinius kontaktus ir t.t.
Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra konstatavęs, kad taikomos priemonės turėtų būti proporcingos siekiamam tikslui. Kitaip sakant, ar sprendimas perkelti vaiką į kitą šalį, nutraukiant jo visus socialinius, emocinius kontaktus, pakeičiant ne tik mokyklą, bet, tikėtina, ir ugdomąją kalbą, yra mažiau svarbus nei kiti interesai, pavyzdžiui, saugumo užtikrinimas.
Atkreipčiau dėmesį, kad laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką (vaikus) į šeimą. Vadinasi, institucijos turi teikti visapusišką paramą tėvams ar vienam iš tėvų, kad būtų pašalintos vaiko (vaikų) paėmimo iš šeimos priežastys ir vaikai galėtų augti savo šeimoje.
Laikinieji globėjai negali konkuruoti su biologiniais tėvais dėl gyvenimo sąlygų ar artimų ryšių. Laikinoji globa turėtų trukti kiek įmanoma trumpesnį laiką.
Visais atvejais, kai tėvai mano, kad jų vaikai buvo neteisėtai išvežti iš valstybės, kurioje gyveno, jie turi teisę kreiptis į tos valstybės Centrinę vaiko teisių instituciją.“
Išankstinis įvykio vertinimas pridaro žalos
Roma Katinienė, Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė:
„Policijos atašė L.Pernavas yra teisėsaugos institucijos atstovas, todėl turėtų susilaikyti nuo išankstinių įvykių vertinimų, skubotų sprendimų, laikytis nekaltumo prezumpcijos. Sprendimą, ar žmogus kaltas, gali priimti tik teismas.
Kai įvykį komentuoja ne institucijos vadovas ar kitas įgaliotasis asmuo, tada tai prasilenkia su pareigūno profesine etika, gali būti vertinama ir kaip tarnybinis nusižengimas.
Jeigu asmenys, apie kuriuos viešai buvo teikiami nepagrįsti vertinimai, kreiptųsi į teismą, žala būtų išieškota iš institucijos.
O jeigu pasitvirtintų, kad išvežant vaikus pareigūnas vykdė privatų prašymą, naudojosi pažintimis, tada tai gali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Pasitvirtinus, kad vaikai išvežti neteisėtai, tokie veiksmai gali turėti ir nusikalstamos veikos požymių.
Šiuo atveju turėtų būti atliktas tarnybinis patikrinimas ir L.Pernavo veiksmai tinkamai įvertinti.“ 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.