Naujienų portalas lrytas.lt aiškinosi, kaip dėl tokio kaimyninės šalies sprendimo jaučiasi patys švedai, ar Suomijos gatvėse jau skamba džiaugsmo šūksniai ir kas galėtų tapti lemiamu veiksniu, pakeisiančiu Ankaros poziciją Švedijos narystės klausimu.
Suomijos situacija – delikatesnė
Lietuvos ambasadorius Suomijoje Giedrius Kazakevičius pasakojo, kad šventinių nuotaikų Helsinkio gatvėse dar nesijaučia – šį savaitgalį šalyje įvyko parlamento rinkimai, tad kokie nors šventiniai renginiai galėjo atrodyti kaip agitacija.
Be to, ambasadoriaus teigimu, tikroji narystės pradžia turėtų būti minima tik šią savaitę, kai NATO būstinėje Briuselyje bus pakelta Suomijos vėliava – tuomet bus galima tikėtis šventinių pareiškimų ir santūraus džiaugsmo.
O santūrus džiaugsmas ne tik dėl Švedijos, kurios narystė vis dar kabo ant klaustuko, bet ir dėl suvokimo, kad tai – tik taškas ilgame kelyje: nemažai darbų laukia su pajėgumų integracija, NATO veiksmų planavimu.
„Manyčiau, kad geriausiai suomių emocijas atspindi Suomijos prezidento pozicija – jis pasidalino santūriu džiaugsmu, kad visos 30 NATO narių jau yra ratifikavusios Suomijos narystę, ir kartu paminėjo, kad tikisi, jog Švedija anksčiau ar vėliau prisijungs prie NATO. Švedija minima visuose pareiškimuose“, – portalui lrytas.lt sakė G.Kazakevičius.
Ambasadoriaus teigimu, suomiai, siekiant narystės NATO, niekada nepasisakė už atsiskyrimą nuo Švedijos, tačiau įvertino savo saugumo situaciją ir susiklosčiusias aplinkybes.
„Saugumo kontekste, Suomijos situacija yra kiek delikatesnė nei Švedijos. Turint daugiau nei 1000 km sieną su Rusija ir tam tikrų XX amžiaus patirčių, į saugumo situaciją žiūrima šiek tiek kitaip nei kokioje nors kitoje geografinėje vietoje. (...)
Tad taip susiklosčius aplinkybėms, jie akivaizdžiai turėjo priimti tam tikrus sprendimus ir tą padarė. Šiuo atveju tiesiog dirbtinai nestabdė savo narystės, o nuėjo tuo procesu, kuris yra gana natūralus, be jokių intervencijų“, – įvertino G.Kazakevičius.
Anot jo, Suomija dėjo ir toliau deda labai daug pastangų, kad Švedija taptų NATO nare.
„Gerai pasakyta, kad Suomijos saugumas be Švedijos narystės NATO nebus pilnas. Galima pakartoti, kad Baltijos jūros saugumas be Švedijos narystės NATO taip pat nebus pilnas“, – kalbėjo G.Kazakevičius.
„Jeigu Švedijos narystė atsidės keliems mėnesiams, tai, matyt, nekeis situacijos labai stipriai. Tačiau toliau siekiame, kad tai netaptų kažkoks ilgas ir sudėtingas procesas“, – pabrėžė jis.
„Švedai jokio plano B neturi“
Lietuvos ambasadorius Švedijoje Giedrius Čekuolis pasakojo, kad švedai į Suomijos žingsnį reaguoja ramiai, nes supranta, kad Švedijos narystės klausimas NATO taip pat turės būti išspręstas iki galo.
Ambasadoriaus teigimu, švedai norėjo visą stojimo į NATO procesą praeiti kartu su suomiais, tačiau panikos nejaučia ir dabar – palaiko Suomijos sprendimą ir judės toliau narystės link vieni.
„Kelias lieka tas pats. Švedai palaiko Suomiją ir tokį jų sprendimą, tačiau tai nereiškia, kad atsisako savo noro ir tikslo tapti NATO nariais – manau, kad jie tikrai jais taps“, – portalui lrytas.lt sakė G.Čekuolis.
„Švedai jokio plano B neturi“, – pridūrė jis.
Ambasadorius pastebėjo, kad virš 67 proc. švedų palaiko šalies narystę NATO, palaikymas jaučiamas ir iš kitų Aljanso valstybių, todėl G.Čekuolis vylėsi, kad iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje šis klausimas jau bus išspręstas.
„Šis Švedijos palikimas tikrai nieko gero neduotų bendrai, naujai kuriamai Europos saugumo architektūrai“, – įsitikinęs G.Čekuolis.
Ambasadorius pastebėjo, kad švedai labai rimtai žiūri į Rusijos agresiją, visos partijos vieningos, mobilizavosi.
„Rusijos agresija visose šalyse pakėlė tą saugumo užtikrinimo kartelę į naują lygį, tad Švedija didina savo karines pajėgas, peržiūrima teritorinė gynyba, didinami šauktinių skaičiai“, – vardijo jis.
L.Kojala: „Galimybių langas dar bus“
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala pripažino, kad Turkijos sprendimas ratifikuoti Suomijos narystę NATO, to paties nepadarant su Švedija, nėra optimalus scenarijus nei iš Švedijos, nei iš Suomijos perspektyvos, nes norėta prie Aljanso prisijungti kartu.
„Tačiau manau, kad Suomijos įstojimas tik dar labiau padidins spaudimą likusioms dviem valstybėms kiek įmanoma labiau ieškoti išeities taškų ir surasti konsensusą. Nes tik dviejų šalių vetavimas, 29-ioms jau ratifikavus ir Švedijos priėmimą, siunčia signalą apie tai, kad NATO nėra iki galo vieninga.
Tad ir dabartiniame kontekste Suomijos įstojimas yra dar viena paskata manyti, kad diskusijos dėl Švedijos bus labai intensyvios, ir iš likusių NATO šalių bus labai didelis interesas ir lūkestis, kad iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje liepos mėnesį pavyks ir Švedijos klausimą išspręsti teigiamai“, – portalui lrytas.lt sakė L.Kojala.
Esminiu veiksniu Švedijos kelyje link NATO gali tapti Turkijos prezidento rinkimai, įvyksiantys gegužės 14 dieną.
Turkija, vetuodama Švedijos narystę NATO, deklaruoja savo nepasitenkinimą dėl Švedijoje gyvenančių kurdų kilmės asmenų ir jų teisinio statuso.
Šiuo metu, kai Turkijoje – sudėtinga ekonominė situacija, išgyvenama didelė tragedija dėl žūčių po žemės drebėjimo, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas bado naudoti NATO plėtros kortą kaip argumentą, rodantį, jog Turkija yra įtakinga tarptautiniuose santykiuose ir nesileis stumdoma, o taip pat ir tam, kad mobilizuotų elektoratą, kuriam kurdų klausimas yra jautrus.
„Galimybių langas Švedijai dar bus, reikia nepamiršti artėjančių Turkijos rinkimų, kurie, panašu, gali būti labai intriguojantys ir dėl nenuspėjamo rezultato.
Bet kuriuo atveju po rinkimų iki liepos vidurio bus pakankamai laiko, kad bet kokie niuansai būtų išgludinti, ir klausimas išspręstas. Gal ši tema bus mažiau kontroversiška ir pačioje Turkijoje, nes vidaus politiniai procesai jau bus įvykę“, – prognozavo politologas.
L.Kojala pastebėjo, kad R.T.Erdoganas į šiuos rinkimus žengia kaip niekad menkai tvirtas ir įsitikinęs dėl savo būsimos pergalės – visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad bendras opozicinių partijų kandidatas turi neblogas galimybes laimėti.
„Tai tikrai nereiškia, kad R.T.Erdoganas jau pralaimėjo rinkimus ar kad jų baigtis jau daugmaž aiški. Priešingai – rinkimai bus intriguojantys, bet akivaizdu, kad NATO plėtros klausimas ir Turkijos bei Švedijos komplikuoti santykiai yra susiję ir su Turkijos vidaus politikos kontekstu“, – pabrėžė jis.
Tiesa, Vengrija taip pat neratifikuoja Švedijos narystės NATO, tačiau L.Kojala tai mato kaip mažesnę kliūtį negu Turkiją.
„Matome, kad Vengrija tiesiogiai ar netiesiogiai koordinuoja veiksmus su Ankara, todėl savaime tai matome kaip mažesnę kliūtį.
Jeigu apsispręstų Turkija, būtų sunku įsivaizduoti, kad Vengrija liktų vienintele, blokuojančia Švedijos įstojimo klausimą“, – įsitikinęs jis.
