Pasak parlamento vadovės, nepotizmo šešėlis politikams turėjo atverti akis, ji taip pat prisipažino, kad nemaža dalis Laisvės partijai simpatizavusių buvusių kolegų liberalų jau siekia „grįžti atgal“.
Politines aktualijas V.Čmilytė-Nielsen sekmadienį aptarė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“.
Alkūnėmis nesistumdo
Komentuodama prieš kelias savaites kilusį, bet vis dar iš dėmesio centro nesitraukiantį skandalą, kai jau atsistatydinusio ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmona Agnė Belickaitė laimėjo konkursą į direktorės vietą valstybės įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“, V.Čmilytė-Nielsen svarstė, jog akivaizdu, kad Laisvės partija nepakankamai įvertino, kokio masto problema šis įsidarbinimas galiausiai taps.
Visgi, pasak jos, ši istorija taip pat parodė ir naują, itin pozityvią tendenciją.
„Buvo priimti sprendimai, prisiimta atsakomybė tų žmonių, kurie šioje istorijoje figūruoja, ir, aš sakyčiau, kad visa šita skaudi ir, matyt, pamokanti istorija rodo ir dar kai ką kita – mes visgi pasiekėme pažangą vertinant tai, ką galima toleruoti politinėje erdvėje, ir ko negalima.
Dabar net ir regimybė tokio interesų konflikto tampa labai rimta politine problema, kokia ji tapo Laisvės partijai“, – aiškino Seimo vadovė.
Nors apie visą Laisvės partiją liečiantį įvykį pati V.Čmilytė-Nielsen ir kiti jos Liberalų sąjūdžio frakcijos kolegos esą sužinojo tik iš viešosios erdvės, ji nesijaučia turinti prisiimti atsakomybę už vienos iš Seime dirbančių partijų sprendimus.
„Aš žiūriu į šią situaciją kaip į labai skaudžią pamoką, kuri „laisviečiams“ kainavo, matyt, ir nemažai asmeninių pergyvenimų, ir politiškai buvo brangi. Ji yra pamoka ateičiai, kad toleravimas tokių situacijų, kurios bent jau atrodo neskaniai, mūsų visuomenėje ir mūsų politikoje yra vis mažesnis. Ir tą aš vertinu kaip pozityvų pokytį“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Paklausta, ar ji pati tiki Aušrinės Armonaitės tvirtinimais, jog apie A.Belickaitės „Lietuvos geležinkeliuose“ laimėtą darbo vietą ši nieko nežinojo, Seimo pirmininkė svarstė, jog yra linkusi tikėti žmonėmis tol, kol neįrodyta kitaip.
„Pamoka yra, ji yra skaudi. Buvo padaryta klaidų ir žmonės turėjo pasitraukti. <...> Aš neabejoju, kad tai yra klaidos“, – patikino ji.
Tiesa, V.Čmilytė-Nielsen teigė su Laisvės partijos pirmininke, ekonomikos ir inovacijų ministre šio įvykio iki šiol asmeniškai neaptarusi.
„Mes šiuo klausimu taip konkrečiai su Aušrine nekalbėjome tą dieną, kai buvo priimti sprendimai“, – aiškino Seimo vadovė.
Nors neneigė to, kad Laisvės partiją gaubiančios negandos turi naudos dėl panašaus rinkėjo kovojančiam Liberalų sąjūdžiui, V.Čmilytė-Nielsen „stumdymosi alkūnėmis“ santykių su mažaisiais koalicijos partneriais nepavadintų.
Tačiau ji pripažino, kad dalis Laisvės partijai simpatizavusių politikų jau nori grįžti į Liberalų sąjūdį, iš kurio dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasitraukė.
„Taip, kai kuriuose miestuose yra tokios tendencijos – mes matome, kad buvę Liberalų sąjūdžio politikai, kurie kuriam laikui buvo atsitraukę po 2016 metų, pavyzdžiui, išėję į Laisvės partiją, jie grįžta, ir grįžta pergalingai.
Kaip, pavyzdžiui, mūsų Kaišiadorių skyriaus dalis, mūsų naujasis meras Šarūnas Čėsna, kuris vėl tapo Liberalų sąjūdžio Kaišiadorių lyderiu ir naujuoju meru, ir tokių pavyzdžių turime daugiau. Manau, tai yra visiškai natūrali politinio ciklo eiga“, – dėstė Seimo pirmininkė.
Ar siektų prezidento kėdės?
Pasak politikės, pats Liberalų sąjūdis šiuo metu susikoncentravęs į ką tik praėjusių savivaldos rinkimų rezultatų įvertinimą, o šie, pasak V.Čmilytės-Nielsen, liberalams buvo vieni sėkmingiausių per visą partijos gyvavimo laiką.
Ji taip pat pabrėžė, kad šių metų rudenį vėl ketina kandidatuoti į Liberalų sąjūdžio pirmininko postą, o tam esą neturėtų sutrukdyti itin smukę Seimo pirmininkės reitingai.
„Apie tai kalbu ir su savo kolegomis partijoje. Vertindama pastarųjų metų rezultatus, Liberalų sąjūdžio pasirodymus įvairiuose rinkimuose ir mūsų pozicijas, aš norėčiau siekti dar vieną kadenciją partijos palaikymo.
Buvo pabangavimų, be jokios abejonės. Jiems buvo ir pakankamai aiškių priežasčių, nes į mane buvo nukreipta visiškai nepelnytai, sakyčiau, tokia pakankamai agresyvi tema, kuri nei politiškai, nei asmeniškai su manimi nebuvo susijusi, tačiau bet kokiu atveju aš tapau jos žaibolaidžiu. Todėl savo asmeninį pabangavimą aš vertinu visiškai ramiai.
Kitas dalykas – aš labai džiaugiuosi, kad Liberalų sąjūdžiui savivaldos rinkimuose tai niekaip blogai neatsiliepė“, – tvirtino V.Čmilytė-Nielsen.
Tiesa, ji kol kas paneigė kalbas ir apie savo galimą sprendimą dalyvauti kitais metais vyksiančiuose Prezidento rinkimuose.
„Aš apie tai nesvarstau, nes mano, kaip Seimo pirmininkės, pareigos yra tikrai atimančios visą energiją ir dėmesį, be to, derinimas to su partijos pirmininko darbu yra didelis iššūkis ir aš norėčiau koncentruotis į partijos pirmininko poziciją.
Nematau reikalo sakyti „ne“, likus dar pakankamai ilgam laikui. Mūsų partija rudenį priims sprendimus dėl esminių kandidatūrų ir rinkimų“, – nurodė Seimo vadovė.
Aptarė ir kritiką dėl gynybos
V.Čmilytė-Nielsen įvertino ir neseniai buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso išsakytą kritiką Lietuvai, esą ši labai daug reikalauja iš sąjungininkų, tačiau dėl svarbiausių gynybos ir saugumo aspektų pati nepadaro savo namų darbų.
Pasak Seimo pirmininkės, kaip aštrios kritikos tokių žodžių vertinti greičiausiai nereikėtų.
„Aš būčiau linkusi nevertinti išsakytų pastabų ar raginimų aktyviau daryti namų darbus kaip kažkokios skaudžios kritikos, o vertinčiau kaip dar vieną paraginimą ir dėmesio atkreipimą į tai, kas yra labai svarbu. Akivaizdu, kad mes nuo pilno masto karo Ukrainoje pradžios aktyviau darome daugelį politinių darbų“, – sakė ji.
Anot Seimo pirmininkės, „sveikas protas diktuoja, kad namų darbus reikia daryti, jeigu tu nori, kad tave entuziastingai gintų artimiausi sąjungininkai“.
„Mano vertinimu, mes namų darbus darome. Visuomet galima ir reikia stengtis daryti greičiau, ypatingai turint galvoje, kad niekas nežino, ar mes turime 7 metus, kaip kažkas sako, ar turime porą metų.
Bet akivaizdžiai žinome vieną dalyką iš visų Rusijos, Baltarusijos diktatoriaus pasisakymų – šita situacija ir šis strateginis Rusijos ir Vakarų jau šaltasis karas, kuris bet kuriuo momentu gali peraugti ir į kitą stadiją, yra ilgam. Ir tai mums diktuoja, jog Lietuva turi tam ruoštis.
Mes jau kalbame apie diviziją, ir tai jau yra naujas žodis politiniame žodyne – tai yra svarbu“, – pabrėžė V.Čmilytė-Nielsen.
