Antradienį Seimo nariai balsuos dėl ribojamųjų priemonių taikymo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams – siūloma metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo ir vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Aiškindamas projekto svarbą L.Kasčiūnas teigė, kad šiuo įstatymu tam tikros fundamentalios nepaprastosios padėties nuostatos bus perkeltos į įstatymą.
Seimo narys pastebėjo, kad iš Vyriausybės atėjęs variantas buvo papildytas kai kuriomis nuostatomis – draudimu Rusijos piliečiams įsigyti nuosavybę (išskyrus laikinai ar nuolat Lietuvoje gyvenantiems), draudimu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams grynaisiais įsivežti grivinas.
Tuo metu po diskusijų NSGK nutarta Baltarusijos piliečiams nekeisti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarkos.
Įstatymu būtų įvedami ribojimai Rusijos piliečiams, susiję su pilietybės suteikimo procedūromis – metus galiotų griežtesnė tvarka, numatant išimtis tremtiniams, jų atžaloms bei Rusijos piliečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje bei galintiems įgyti Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu. Taip pat būtų taikoma išlyga tiems rusams, kurių prašymai dėl pilietybės suteikimo jau yra priimti atitinkamų institucijų.
„Mano požiūriu, pirmiausiai tai yra vertybinis klausimas – mes turime labai vertinti, kam išduodame pilietybę. Valstybė neturi pareigos išdavinėti pilietybes, ji pati nustato, kas ir kaip, ir kokiomis sąlygomis tą institutą gali gauti. Tai yra valstybės turtas, ir jį reikia saugoti.
Priėjimas prie pilietybės turi atitekti tiems žmonėms, kurie tikrai yra patikrinti, patikimi ir lojalūs Lietuvos Respublikai“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.
Anot jo, kompromisiniame variante padaryta daug išlygų, tačiau numatytas papildomas Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Lietuvos policijos patikrinimas.
Visgi, viena iš numatytų išimčių – tai, kad Baltarusijos piliečiams nebūtų keičiama leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka, sulaukė Prezidentūros kritikos. Prezidentūra nurodė, kad jei ši išimtis liks, įstatymo projektą šalies vadovas vetuos.
„Jaučiuosi labai paradoksaliai, nes suprantu, kad Prezidentūra remia mano pirmąją, originalią pataisą. Tai jų teisė remti, bet galvodami apie galimus vetavimus, turime apmąstyti, kad nesugriautume įstatymo visiškai – labai svarbu, kad jis liktų, kad ir su tam tikromis išlygomis.
Bazinė, minimali kartelė – vizų draudimas, kuris yra integruotas į įstatymą, jo niekas nekvestionavo, tikiuosi, kad taip ir liks. Tai svarbiausia priimti, nes tai yra minimumas, o paskui, ką pavyks balsavime iškovoti – be jokios abejonės šiandien bus grumtynių, ir dėl tų pačių pataisų dėl pilietybės.
Ir Prezidentūrai linkiu, kad jeigu ir nori gerinti, tai tegul gerina su pataisomis vetavimą, ir dar tegul paskaičiuoja, ar tas veto nesukels daugiau žalos nei naudos, kad nesugriautų viso įstatymo idėjos“, – ragino L.Kasčiūnas.
Sulaukė Prezidentūros kritikos
Primename, kad numatomos skirtys tarp Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomų sankcijų sulaukė Prezidentūros kritikos.
Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sekmadienį LRT televizijai teigė, kad prezidentas veikiausiai vetuos ribojamųjų priemonių įstatymą. Nors pati iniciatyva yra sveikintina, pasak patarėjo, teisės aktais nederėtų kurti skirtingų taisyklių rusų ir baltarusių piliečiams.
„Įstatymo iniciatyva yra iš tikrųjų sveikintina, taip nacionališkai turime ir įstatymų lygmenyje užsitvirtinti tam tikrą savo poziciją ir taikyti priemones mums grėsmę keliančioms valstybėms. (...) Tačiau ko mes negalime sau leisti daryti – tai diferencijuoti politiniu būdu Rusijos ir Baltarusijos, sakant, kad viena valstybė yra labiau agresyvi, negu kita valstybė ar kažkokią kitą negerą žinią siųsti į pasaulį“, – sakė K. Budrys.
„Jeigu liktų tokia forma kaip yra, iškeliant šias dvi valstybes, tai būtų labai tikėtina“, – nurodė jis, klausiamas, ar prezidentas gali vetuoti ribojamųjų priemonių įstatymą.
Anot G. Nausėdos patarėjo, Vilnius laikosi principo, kad Rusija ir Baltarusija turėtų būti vertinama lygiaverčiai.
