Seimas antradienį įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Už tokius ribojimus numatantį įstatymo projektą balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 34 parlamentarai.
Visgi, įstatymu Seimas apsisprendė atsisakyti pilietybės suteikimo ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
„Aš džiaugiuosi, kad buvo pritarta mano su kolegomis registruotai pataisai. Manau, kad ji subalansavo šiek tiek tą teiktą įstatymą“, – žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, labai gerai, kad iš įstatymo buvo išbraukta nuostata dėl pilietybės Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suteikimo apribojimo.
„Tikrai sulaukėme labai daug žmonių laiškų, labai daug nerimo, tame tarpe ir, tarkime, tremtinių palikuonių, kurie taip pat jaučiasi patekę į tokią neapibrėžtą labai situaciją. Tai, aš manau, kad labai gerai, kad šiandieną šeštoji dalis buvo išbraukta. Taigi, neliko tų perteklinių ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurie jau ilgą laiką Lietuvoje gyvena ir yra visokeriopai patikrinti“, – akcentavo Seimo pirmininkė.
„Yra, žinoma, tame priimtame įstatyme ir labiau ginčytinų vietų, ne visoms pataisoms buvo pritarta, bet, aš manau, kad tai yra geras žingsnis pirmyn – ribojamų priemonių įstatymo nacionalinio reikėjo“, – taip pat pažymėjo ji.
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatoma metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus). Visgi, po diskusijų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), nutarta Baltarusijos piliečiams nekeisti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarkos.
Visgi sprendimą padaryti išimtį Baltarusijos piliečiams sukritikavo Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas. Politikas akcentavo, kad Baltarusija dalyvauja Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą, todėl šios šalies piliečiams neturėtų būti taikomos išimtys.
Teisės aktais numatoma griežtinti Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys bus taikomos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvedamos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Šios ribojamosios priemonės bus taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi, Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau siekiama juos perkelti į atskirą įstatymą ir nesieti konkrečiai su nepaprastosios padėties režimu.
