Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad pasitikėjimas prezidento žodžiais po jo bandymo nuslėpti iškalbingą karjeros detalę menksta.
Paviešino informaciją
„Nežinau, ką iš tikrųjų per Sąjūdžio mitingus nujautė Gitanas Nausėda, tačiau dokumentai rodo, jog Sąjūdžiui steigiantis jis įstojo į komunistų partiją. Jo prašymas priimti į komunistų partiją pateiktas 1988 metų gegužės 20 dieną, o partinis bilietas išduotas 1988 metų birželio 27 dieną“, – pranešė D.Pancerovas.
Žurnalistas prisegė ir šią informaciją patvirtinančius dokumentus.
„Nemanau ir neteigiu, kad priklausymas komunistų partijai yra nenusiplaunama dėmė, tačiau prezidentas Nausėda savo politinėse kalbose linkęs sietis su Sąjūdžiu ir Sąjūdžio mitingais, kai tikrovėje tuo laiku pasirinko kitą barikadų pusę – bent jau oficialiai“, – teigė jis.
G.Nausėda, dalyvaudamas prezidento rinkimuose, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateiktoje anketoje apie savo praeities sąsajas su Lietuvos komunistų partija nėra užsiminęs, nors, pavyzdžiui, buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė šios informacijos neslėpdavo.
Įraše žurnalistas prisegė ir Prezidentūros paaiškinimą:
„Prezidentas Gitanas Nausėda į komunistų partiją buvo priimtas 1988 metų gegužę. Dokumentai apie tai yra saugomi Valstybės archyve ir yra prieinami visuomenei. Prasidėjus Sąjūdžiui, Gitanas Nausėda komunistų partijos veikloje nedalyvavo.
Kandidato į Prezidentus anketoje klausimas apie priklausymą vienai ar kitai partijai ar politinei organizacijai yra neprivalomoje užpildyti anketos dalyje.“
R.Urbonaitė: tai verčia abejoti jau viskuo
Politologė Rima Urbonaitė svarstė, kad G.Nausėdos sprendimas nepaviešinti informacijos apie buvusią priklausomybę Lietuvos komunistų partijai išryškina esminius šalies vadovo principus ir požiūrį.
„Iš esmės tai, ką mes matome, yra ne pirma situacija, kai prezidentas, pasinaudodamas teisinėmis galimybėmis, renkasi neskelbti tam tikros informacijos. Ši informacija yra tikrai jautri ir būtų buvusi nenaudinga prezidentui. Mes matėme panašią situaciją, kai buvo neviešinamos jo finansinės ataskaitos, nes teisės aktai taip pat leido to nedaryti.
Tai buvo lygiai toks pats pasirinkimas nedaryti, nes galima nedaryti“, – portalui lrytas.lt sakė politologė.
Pasak R.Urbonaitės, dėl tokio poelgio dabar G.Nausėdai yra dar blogiau, nei galėjo būti tokį faktą visgi paviešinus.
„Jau yra nuslėpimo faktas. Taip, mes suprantame, kad teisiškai nėra privaloma ir anketoje tai buvo nenurodyta, bet tai rodo tam tikrus principus, kuriais yra vadovaujamasi. Natūralu, kad tai nėra labai geri indikatoriai, o dabar yra tiesiog apsiribojama frazėmis, kad tai buvo archyve ir buvo prieinama visuomenei.
Puikiai suprantame, kad, gerbiant rinkėjus, yra svarbu apie save pateikti kuo daugiau informacijos. Juk mes nekalbame apie asmeninio gyvenimo detales, bet šis aspektas gali būti svarbus, nes matome patį pasirinkimo tapti partijos nariu laiką – šiaip tuo metu dalis žmonių kaip tik išeidinėjo iš partijos.
Tada kyla klausimai – kokiu tikslu tai buvo padaryta, kodėl to reikėjo? Kitaip tariant, mes matome, kad, siekiant tam tikrų pozicijų, siekiant populiarumo, atvirumas yra padedamas į šoną“, – vertino specialistė.
Ji priminė, kad apie priklausymą Komunistų partijai deklaravusi buvusi prezidentė D.Grybauskaitė dėl šio fakto taip pat nesulaukdavo ovacijų, tačiau tai esą visuomenei bent jau buvo aišku.
„Kiekvienas turėjo teisę pats apsispręsti – jam tai svarbu ar nesvarbu, ar kelia klausimų, ar nekelia. Kai tu žinai, tada tu ir gali padaryti tam tikrą pasirinkimą, kaip į tą informaciją reaguoji“, – svarstė R.Urbonaitė.
Pasak jos, kai tokia jautri informacija išaiškėja būtent tokiu būdu, tai jau priverčia abejoti tiesiog viskuo.
„Tai verčia klausti, ar prezidentas nelinkęs nuslėpti dar daugiau? Šis nuslėpimo faktas ir jo išviešinimas kenkia ta prasme, kad mes galime pradėti abejoti viskuo. Tai yra pasekmės to, kad tu pasirinkai pasinaudoti galimybe ir tiesiog nenurodyti. Ir tos pasekmės kurį laiką gali būti tikrai skaudžios“, – vertino R.Urbonaitė.
Politologė pripažino, kad tais laikais vienaip ar kitaip „sistemoje“ buvo daug žmonių, ir iš esmės nusikaltimu priklausymo Lietuvos komunistų partijai pavadinti būtų negalima. Tačiau, anot jos, klausimų dabar turime gerokai daugiau nei atsakymų.
„Daliai žmonių tas bilietas kartais atverdavo tam tikras duris, kai kitaip elgtis tiesiog negalėjai. Bet čia klausimų yra labai daug, ir panašu, kad į juos nenorėta atsakyti. O juk glumina ir stojimo į partiją laikas. Tai paaiškėjo prezidentui pačiomis blogiausiomis aplinkybėmis.
Kartais tikrai geriau pasakyti iš karto ir užkirsti kelią spekuliacijoms, nes šis pareiškimas sukelia daugiau abejonių dėl visų kitų dalykų. Jei tuo metu būtų pasakęs, būtų aišku, kad žmogus bent jau pasako, kaip yra, ir tos diskusijos būtų pasibaigusios.
Dabar šis faktas iškilęs jau visai kitoje šviesoje“, – aiškino R.Urbonaitė.
V.Dumbliauskas: tokie buvo laikai
Savo ruožtu politologas Vytautas Dumbliauskas prezidento G.Nausėdos priklausymo Komunistų partijai nesureikšmino. Jis portalui lrytas.lt pabrėžė, kad, dirbant aukštojoje mokykloje, reikėjo arba stoti į partiją, arba išeiti iš universiteto, netekti profesijos.
„Buvo toks laikas, kad partija buvo vienas iš būdų patriotiškai nusiteikusiems žmonėms kažką daryti. Nepamirškime, kad ir karjera priklausė nuo to.
Tokių, kaip Antanas Terleckas, kurie eidavo į kalėjimą, buvo nedaug. Visi kiti tyliai darė karjerą. Kaip dabar ironizuojama, buvo vidinėje rezistencijoje. Su režimu kovojo, drąsiai veikė vienetai“, – prisiminė V.Dumbliauskas.
Tiesa, politologas taip pat neigiamai įvertino tai, kad G.Nausėda šią aplinkybę nuslėpė.
„Labiau sureikšminčiau, kad nepasakė, anketoje neparašė – jau tada jam buvo gėda. Tačiau nereikėjo slėpti. Einant į politiką, reikia viską pasakyti, nes vis tiek „išknis“. Eini kaip į prožektorių šviesą“, – sakė politologas.
M.Lapinskas: viskas priklausys nuo to, kaip istoriją išnaudos oponentai
Ar paviešintos G.Nausėdos jaunystės gyvenimo detalės turės įtakos jo populiarumui? Komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas taip nemano. Tiesa, jo teigimu, viskas priklausys nuo to, ką dar pavyks atkapstyti ir kaip šia situacija pasinaudos politiniai oponentai.
„Manau, kad pats buvimas ar nebuvimas Komunistų partijos nariu iš principo situacijos nekeičia. Ko gero, tie, kurie griežtai nusistatę prieš Komunistų partiją, vargu, ar balsavo už G.Nausėdą, o jo rinkėjai sakys: „Kam čia dabar grįžti į praeitį? Žiūrėkime į ateitį.“
Lieka kiti du dalykai. Vienas, ar jis slėpė, ar neslėpė. Ko gero, gali prasidėti paieškos googluose apie jo prisiminimus, ir, jeigu ten atsiras kabliukų apie tai, kad jis melavo, yra ką nors užsiminęs ar pasakęs, kils klausimų dėl jo charakterio. O politikui charakteris yra labai svarbu.
Jeigu jis išsisukinėjo arba sakė netiesą, nepriklausomai nuo žmonių požiūrio į Komunistų partiją, tai yra blogai. Tokiu atveju jo reputacija gali kentėti, o efektas jo rinkėjams gali būti didesnis.
Trečias faktorius, kiek jo būsimi oponentai norės šitą istoriją tąsyti ir volioti po asfaltą“, – portalui lrytas.lt dėstė M.Lapinskas.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad G.Nausėdai dabar gali tekti atsakinėti į klausimus, kuriuos jis norėtų palikti užmarštyje. Kaip didžiausią prezidento problemą šioje istorijoje jis taip pat įvardijo bandymą išvengti „vienkartinio skausmo“ vardan ilgalaikės naudos.
„Ko gero, jis yra žmogus, kuris, kai mato dilemą, ar patirti skausmą dabar ir ilgesniam laikui jį išsigydyti, ar pamėginti greitai jį sušluoti po kilimu ir prašokti, jis renkasi prašokimo variantą. Užrašyti tą sakinį VRK anketoje užtrunka dvi sekundes. Jis, vien dėl to, kad nenorėjo per tas dvi sekundes pajusti tam tikro nemalonumo, pakišo sau bombą“, – svarstė pašnekovas.
Vis dėlto komunikacijos specialistas įsitikinęs, kad ši istorija bus pamiršta jau kitą savaitę ir įtakos nei prezidento reitingams, nei galimam siekiui būti perrinktam, neturės.
„Jeigu nebus nuoširdžių pastangų iš potencialių jo politinių oponentų kažkaip šitą dalyką išnaudoti, įtakos neturės. Klausimas, kas tai gali daryti? Socialdemokratams priekaištauti būtų sudėtinga, I.Vėgėlė galėtų kažką sakyti, bet, kadangi jis pats yra tamsus arkliukas...
Rinkėjų lygmeny efekto turbūt nebus“, – konstatavo M.Lapinskas.
