„Anketos pildyti aš neprivalėjau. Aš galėjau ją užpildyti ir įrašyti šitą savo biografijos faktą. Formaliai nieko nepažeidžiau, bet aš pripažįstu, kad turbūt tai buvo mano klaida. Ne formali, ne teisinė klaida, bet aš galėjau morališkai tai padaryti“, – sakė G.Nausėda.
„Tiesiog būtų šitas faktas išaiškėjęs anksčiau, būtume pakalbėję apie tai anksčiau ir padėję tašką šioje istorijoje. Padarysime tai dabar“, – pažymėjo jis.
Dabar elgtųsi kitaip
Pasiteiravus, ar atsukęs laiką atgal elgtųsi kitaip, prezidentas prisipažino, kad jo sprendimas greičiausiai būtų buvęs kitoks.
„Tiesą sakant, jeigu kas nors manęs būtų paklausęs, ar aš buvau partijos narys, aš būčiau pasakęs. Bet per visą tą laikotarpį nuo nepriklausomybės atkūrimo, juokinga, bet taip buvo – niekas manęs apie tai nepaklausė.
Aš dar kartą pakartosiu, taip, aš turėjau įrašyti tai į anketą, nors formaliai ta anketa turbūt galiojo Lietuvos Respublikos politinėms partijoms, bet, suprantama, kad tai yra pakankamai reikšmingas biografijos faktas.
Rinkimų rezultatų tai tikrai nebūtų pakeitę, bet, jei būtų įmanoma atsukti laiką atgal, aš pasielgčiau kitaip ir įrašyčiau“, – kalbėjo G.Nausėda.
Kaip baigėsi karjera LKP?
Šalies vadovas, paklaustas, kaip baigėsi jo karjera Lietuvos komunistų partijoje ir ar jis pats galiausiai iš jos išstojo, tikslių detalių neprisiminė, tačiau teigė, kad ji buvo trumpa ir pilka.
„Aš buvau blogas narys ir aš manau, kad kažkuriame etape galėjau būti pašalintas dėl to, kad nemokėjau mokesčių, nedalyvavau posėdžiuose. Tai buvo virsmo metas, kuomet tos tvarkos buvo mažai. Bet, tiesą sakant, nuo pat pradžių nei kažkoks propagandistas buvau, nei kažkokias užduotis man kas nors skyrė.
Taip, aš tikrai dalyvavau kai kuriuose posėdžiuose, bet jų turinio neprisimenu, nes jie buvo tiesiog be turinio, apie kažkokius dalykus, kuriuos sunkiai dabar ir prisiminti galiu.
Tokia ta mano pakankamai trumpa ir, kaip čia pasakyti, pilka karjera šitoje partijoje“, – patikino G.Nausėda.
Prezidentas atšovė ir ekspremjerui, jo buvusiam konkurentui šalies vadovo rinkimuose Sauliui Skverneliui, kuris mano, kad šio biografijos fakto slėpimas buvo rinkėjų klaidinimas.
„Suprantu, kad konkurentas jaučia nuoskaudą dėl pralaimėjimo rinkimuose“, – atgal mestelėjo G.Nausėda.
Paviešino dokumentus
Informaciją, kad prezidentas buvo įstojęs į Lietuvos komunistų partiją, trečiadienį socialiniuose tinkluose paviešino „Laisvės TV“ žurnalistas Dovydas Pancerovas.
„Nežinau, ką iš tikrųjų per Sąjūdžio mitingus nujautė G.Nausėda, tačiau dokumentai rodo, jog Sąjūdžiui steigiantis jis įstojo į komunistų partiją. Jo prašymas priimti į komunistų partiją pateiktas 1988 metų gegužės 20 dieną, o partinis bilietas išduotas 1988 metų birželio 27 dieną“, – pranešė D.Pancerovas.
Žurnalistas prisegė ir šią informaciją patvirtinančius dokumentus.
„Nemanau ir neteigiu, kad priklausymas komunistų partijai yra nenusiplaunama dėmė, tačiau prezidentas Nausėda savo politinėse kalbose linkęs sietis su Sąjūdžiu ir Sąjūdžio mitingais, kai tikrovėje tuo laiku pasirinko kitą barikadų pusę – bent jau oficialiai“, – teigė jis.
G.Nausėda, dalyvaudamas prezidento rinkimuose, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateiktoje anketoje apie savo praeities sąsajas su Lietuvos komunistų partija nėra užsiminęs, nors, pavyzdžiui, buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė šios informacijos neslėpdavo.
Savo ruožtu pats G.Nausėda pareiškė, kad, artėjant 2024 m. prezidento rinkimams, jo kritikai ir tos politinės jėgos, kurios turi „rezervuotą požiūrį į prezidentą – ne konservatorių partijos narį“, vykdo „tam tikras akcijas“, silpninančias jo paties pozicijas.
„Jeigu taip atrodytų tiktai man vienam, laikytumėte, kad tai yra subjektyvi mano nuomonė.
Bet man susidaro įspūdis, kad artėjant 2024 m. rinkimams ta būsena, kurią aš vadinu medžiojimo būsena, tampa jau labai sisteminga ir tie veiksmai, kurie yra pastaruoju metu vykdomi, vis dėlto, yra turbūt projektuojami į 2024 metus.
Nors aš nei esu apsisprendęs, nei esu paskelbęs, kad juose dalyvausiu“, – trečiadienį TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo šalies vadovas.
