Pasak jo, nors nėra jokių abejonių, kad susitikimo smaigalyje atsidurs Ukraina ir jos saugumo klausimas, kol kas per daug didelių lūkesčių dėl jos ateities NATO susikurti visgi nereikėtų.
Apie tai politologas kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Įvardijo galimas grėsmes
Pasak V.Jurkonio, šių metų liepos viduryje Vilniuje įvyksiantis NATO viršūnių susitikimas yra „milžiniškos svarbos dalykas“ ne tik Lietuvai, bet ir visam Aljansui.
„Žinoma, Lietuvai tai yra galimybė pasirodyti, bandyti spręsti tam tikrus regiono klausimus, kurie mums yra ypač svarbūs. Ir niekas neslepia, kad Vilniaus susitikimo metu gali būti sprendžiami ypatingos svarbos klausimai ir dėl naujų NATO narių, ir dėl sprendimų, susijusių su Ukraina, karu prieš Ukrainą.
Vienareikšmiškai tai yra svarbus susitikimas ne tik Lietuvai, bet ir pačiai NATO“, – vertino politologas.
Tiesa, ketvirtadienį Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, įtvirtinančią Lietuvos poziciją būtent dėl NATO viršūnių susitikimo. Kartu su Prezidentūra, Vyriausybe ir kitomis institucijomis derintame nutarimo tekste įvardijami pagrindiniai Lietuvos tikslai aukščiausio lygio susitarimui.
Ypatingas dėmesys rezoliucijoje skiriamas Ukrainai – Aljanso lyderiai raginami Vilniaus suvažiavime oficialiai pakviesti Kijevą prisijungti prie bloko narių.
Pasak V.Jurkonio, itin daug dėmesio Lietuva turi skirti ir viršūnių susitikimo pasiruošimui, nes įvairaus pobūdžio provokacijų iš agresyvių kaimynių greičiausiai išvengta nebus.
„Čia yra milžiniškas dalykas ir logistikos iššūkiai, nes mes suprantame, kad Vilnius nėra guminis – reikalinga infrastruktūra, reikalingas pralaidumas, reikalinga galimybė atkeliauti į Lietuvą be didesnių trukdžių.
Tai gausybė klausimų yra saugumo iššūkiai – šiaip ar taip netoliese turime Kaliningrado sritį, turime autoritarinę Baltarusiją, tai neabejotinai bus įvairių provokacijų ir dezinformacijos srityje, ir tam tikrų situacijų, sukuriant tokias dilemines situacijas Lietuvos valdžiai, bandant ir diskredituoti, ir kompromituoti“, – pažymėjo V.Jurkonis.
Specialisto teigimu, tai gali būti ir jau ne vieną kartą patirtos kibernetinės atakos, nes priešiškai Lietuvos ir visų Vakarų atžvilgiu nusiteikusios kaimynės esą darys viską, kad NATO viršūnių susitikimas patirtų fiasko.
„Mes puikiai suprantame, kas yra pagrindinis oponentas, kokios pagrindinės šalys yra priešiškai nusiteikusios ir norės padaryti viską, kad Vilniaus susitikimas būtų nesėkmės istorija, kad būtų nepriimti sprendimai arba jie būtų priimti kuo aptakesni, kalbant apie karą Ukrainoje“, – spėjo V.Jurkonis.
Ką reikštų V.Zelenskio vizitas?
Politologas atkreipė dėmesį, kad didžiausias Lietuvos laukiantis politinis renginys reikalaus didelio sutelktumo, todėl svarbu, kad Lietuvoje nekiltų pagunda „skaldytis ir reikšti vieni kitiems pretenzijas lygioje vietoje“.
„Prisiminkime ir mūsų pasiruošimą Europos Sąjungos (ES) pirmininkavimui 2013 metais – lygiai taip pat Ukraina taip pat buvo vienas iš kertinių klausimų. Buvo tikimasi, kad bus pasirašytas asociacijos susitarimas, sudėta labai daug vilčių.
Dalis iš jų pasiteisino, bet kartu matėme, jeigu prisimename, buvo tokia istorija su nutekintais diplomatų skambučiais, kurie iš principo prieš mūsų pirmininkavimo istoriją padarė taip, kad mūsų pareigūnai, diplomatai vengė kalbėti telefonu.
Tai lėtino procesus, skatino nepasitikėjimą vieni kitais, ir, suprantama, kad iš tokių istorijų reikia išmokti pamokas, kad jos nepasikartotų ir į jas būtų reaguojama adekvačiau“, – aiškino pašnekovas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas į Vilniaus Aljanso viršūnių susitikimą pakvietė ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
V.Jurkonio manymu, V.Zelenskio dalyvavimas atneštų dar daugiau su saugumu susijusių iššūkių, suprantant, kad jo asmeniui priešiškos valstybės skiria itin didelį dėmesį. Jis pridūrė, kad dėl Ukrainos perspektyvų kol kas nereikėtų puoselėti ir labai didelių vilčių.
„Aš neabejoju, kad Lietuvos pareigūnai, Lietuva ir NATO būtų labai patenkinti, jeigu Ukrainos prezidentas norėtų ir galėtų dalyvauti šiame susitikime, bet kitas dalykas – mums reikia valdyti lūkesčius dėl to, kas yra įmanoma.
Mes puikiai suprantame, kad yra valstybės, kurios tikrai nori kuo greičiau priimti Ukrainą į Šiaurės Atlanto Aljansą, bet kartu yra valstybių, kurios turi abejonių, skamba argumentai, kad, kol vyksta karas, to daryti negalima“, – priminė politologas.
Tačiau jis pabrėžė, kad diskusijos dėl to, kokie sprendimai galiausiai turėtų būti priimti dėl Ukrainos, šiuo metu yra labai intensyvios.
„Kiek žinau, jokių sprendimų po stalu dar nėra padaryta. Dėl to mums nereikėtų dirbtinai sukelti lūkesčių – tam, kad po to nebūtų tam tikro nusivylimo. Neabejotinai Ukraina buvo ir tikrai bus dėmesio smaigalyje, labai svarbu, kad sprendimai čia ir dabar būtų priimami dėl paramos ginklais.
Neabejoju tuo, kad narystės perspektyva tikrai yra ir bus aiški, tai yra laiko klausimas. Tikiuosi, kad Vilniuje bus priimti sprendimai, kad tas laikas būtų ne dešimtmečių, o metų perspektyvoje.
Ir galbūt netgi pakankamai greitai, nes tai bus ne tik pačios Ukrainos, bet ir viso regiono saugumo pamatas“, – kalbėjo V.Jurkonis.
Primename, kad aukščiausio lygio bloko šalių susitikimas Vilniuje vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas paskelbė, kad bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį. Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.
