Istorijos mokslų daktaras, politologas Bernaras Ivanovas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ įvertino, ko europiečiai siekia Kinijoje ir kodėl Maskvos bei Pekino „beribė draugystė“ gali būti tik retorika.
Tik retorika?
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį per derybas su E.Macronu pareiškė, kad yra pasirengęs paskambinti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Susitikimo metu Prancūzijos prezidentas E.Macronas taip pat „spaudė Xi Jinpingą netiekti Rusijai nieko, kas būtų panaudota jos kare su Ukraina“.
B.Ivanovas teigė, kad Europos lyderiai šiuo metu ieško galimybių paprašyti Kinijos tarpininkavimo.
„E.Macronas jau kurį laiką V.Putinui, karo nusikaltėliui, neskambina, todėl reikalinga šiokia tokia Kinijos vadovo pagalba, kad jis paspaustų Rusijos diktatorių ir šis pradėtų vykdyti bent jau pirmąjį pačios Kinijos plano punktą dėl suvereniteto“, – laidos metu kalbėjo politologas.
Tiek E.Macronas, tiek U.von der Leyen siekia, kad Kinija netaptų Rusijos sąjuningininke – politologo nuomone, būtent Xi Jinpingo vizitas Rusijoje verčia manyti, kad Kinija tokia ir netaps.
„Nepamirškime, kad V.Putinas, išvykus Xi Jinpingui, spjovė jam į nugarą. Nes juk buvo pasirašyta ir sutarta, kad nebus jokio branduolinio ginklo platinimo, V.Putinas nebegrasins savo branduoliniais rudimentais.
Tačiau iš karto išvykus Xi Jinpingui, V.Putinas pareiškė, kad jis dislokuos branduolinį ginklą Baltarusijoje, kas buvo akivaizdus akibrokštas ir spjūvis į nugarą Xi Jinpingui.
Tai byloja, kad dėl nieko susitarti nepavyko, kad vizitas buvo daugiau formalus, ir kad europiečiams su Xi Jinpingu yra apie ką pakalbėti“, – įvertino B.Ivanovu.
Skambučio sulauks?
Be to, anot jo, nereikia pamiršti ir ekonominio Kinijos intereso: „Tai didžiulis ekonomikos interesas, yra ta pati ekonominio bendradarbiavimo sutartis, kuri įstrigo ir apie kurią dabar užsiminė U.von der Layen“.
B.Ivanovas priminė, kad Kinijos apyvarta su Europos Sąjunga (ES) ir JAV yra trilijonai dolerių, tuo metu su Rusija – tik šimtas milijardų.
„Tai nepalyginami dydžiai, ir Kinija kategoriškai nesuinteresuota gauti sankcijas iš Europos ir JAV dėl kažkokių strateginių tikslų neturinčių santykių su Rusija.
Koketuoti Kinija su Rusija gali dėl išteklių, tačiau tai daugiau paviršinis dalykas. O esmė yra išsakyta ir Kinijos atstovo Europos Sąjungoje, kuris pareiškė, kad visos kalbos apie beribę Kinijos ir Rusijos draugystę yra tik diplomatinė retorika, neturinti nieko bendro su tikrove“, – kalbėjo B.Ivanovas.
Politologas taip pat teigė tikintis, kad Kinijos prezidentas paskambins ir Ukrainos prezidentui V.Zelenskiui.
„Tikiu, kad yra ir kontaktai kitais lygmenimis, ir kad skambutis bus. Reikia suvokti vieną dalyką – europiečiai į situaciją įsitraukė irgi ne iš karto, o Kinija tuo labiau, turint omeny jos istoriją.
Aktyviai padėti Ukrainai pradėta tik pernai balandį, o prieš tai sąjungininkai V.Zelenskiui siūlė bilietą. Tai yra inercija, o Kinija – ypatingai inertiška šalis“, – įvertino jis.
Atvežė įspėjimų
Pekine apsilankęs Prancūzijos prezidentas E.Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog Kinijos prezidentas Xi Jinpingas „atves Rusiją į protą“ dėl jos karo Ukrainoje.
Prancūzijos prezidentas leido suprasti, kad siekia atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į kaimyninę šalį.
„Žinau, kad galiu pasikliauti jumis, kad atvesite Rusiją į protą ir visus susodinsite prie derybų stalo“, – sakė Prancūzijos vadovas per dvišalį susitikimą Pekine.
Po šių derybų paskelbtame bendrame pareiškime abu lyderiai dar kartą patvirtino raginimą kuo greičiau surengti taikos derybas tarp Kyjivo ir Maskvos. Abi šalys taip pat dar kartą patvirtino, kad nepritaria branduolinio ginklo naudojimui konflikto metu.
Vizito metu E.Macronas sakė, kad Pekinas gali atlikti „svarbų vaidmenį“ ieškant kelio į taiką šiame kare, ir palankiai įvertino Kinijos „norą įsipareigoti siekti sprendimo“.
Panašiai kalbėjo ir EK vadovė Ursula von der Leyen, įspėjusi Kiniją, kad ginklų tiekimas Rusijai „reikšmingai pakenks“ santykiams. Vakarų teigimu, Pekinas svarsto suteikti materialinę paramą Maskvai jos karui Ukrainoje.
„Mes taip pat tikimės, kad Kinija tiesiogiai ar netiesiogiai neteiks Rusijai jokios karinės įrangos, nes visi žinome, kad agresoriaus ginklavimas prieštarauja tarptautinei teisei ir tai labai pakenktų mūsų santykiams“, – sakė U.von der Leyen.
Jos teigimu, karui Ukrainoje pasibaigus ES tikisi, kad Kinija „suvaidins savo vaidmenį ir skatins teisingą taiką, kuri gerbtų Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
