Naujausias politines aktualijas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ aptarė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, konservatorius M.Lingė bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis.
Sutinka dėl vieno aspekto
Paklaustas, kaip vertina nutylėtą prezidento biografijos detalę, kai šis savo anketoje nenurodė 1988 metais įstojęs į Komunistų partiją, R.Karbauskis svarstė, jog tam tikri G.Nausėdos argumentai jį patį asmeniškai įtikino.
„Pagalvojau, kad tie, kurie komentuoja, daugelis iš tų jaunesnių politikų negalėjo būti Komunistų partijoje ar komjaunime, dėl to, kad jaunesni yra amžiumi, bet iš tikrųjų nekelia abejonių, kad ir jie būtų stoję į Komunistų partiją, kadangi toks buvo gyvenimas, tokios buvo aplinkybės.
Kai šnekame apie mūsų prezidentą Nausėdą, jis stojo būdamas studentiško amžiaus, ir tikrai ten labai aktyviai nepasireiškė. Bet, matyt, tai, ką jis ir minėjo, kad rinkosi karjeros kelią ir karjerai daryti buvimas Komunistų partijoje tuo metu buvo būtinas, tas yra suprantama.
Kita vertus, labai keista, kada pasisako kai kurie politikai, kurie sunkiai gali paaiškinti, kaip jie gaudavo leidimus išvažiuoti į užsienį, vakarų Europą, JAV, nebūdami Komunistų partijos nariais“, – aiškino LVŽS lyderis.
Savo ruožtu konservatorius M.Lingė pažymėjo, jog tokį faktą reikėtų vertinti ir pačiam G.Nausėdos elektoratui.
„Tai, kas išryškėja, negalima sakyti, kad yra labai daug ką keičianti naujiena. Bet, matyt, bendrame fone, politikos veikimo lauke turbūt tai paliekama vertinti tai rinkėjų grupei, kuriems ta informacija arba svarbi, arba nesvarbi, bet išvadas jau turime daryti iš pilietinės pusės“, – kalbėjo M.Lingė.
Pasak konservatoriaus, vertinant šią situaciją apskritai reikia kalbėti apie tris prezidento klaidas.
„Pirmoji klaida, matyt, buvo padaryta 1988 metais, kaip jis pats ir pripažino, kad tai buvo klaida. Kada turime Sąjūdžio mitingus, apie kuriuos prezidentas taip pat mėgo kalbėti kaip apie jo svarbią gyvenimo dalį, patriotinę dalį.
Antroji klaida buvo 2019 metais – tai jau kandidato klaida, nebe studento, kai galima buvo pasirinkti – nurodyti ar nenurodyti šio svarbaus fakto. Tai čia daugiau turbūt irgi politinės patirties stoka, kai žmogus iki tol tiesiogiai nedalyvavo politikoje ir galbūt neturėjo tiesioginio pajautimo, kokia informacija yra svarbi, jautri.
Tie, kas ilgą laiką dalyvauja politikoje, supranta, kad čia tik laiko klausimas, kada tokie faktai išryškėja ir tokių tuščių biografijos vietų nėra“, – vardijo M.Lingė.
O trečia klaida, anot parlamentaro, buvo padaryta praėjusį trečiadienį, kai G.Nausėda užsiminė apie tam tikrą jo „medžiojimą“.
„Užuot pasakius, padėjus tašką, pripažinus, kad tuo metu aš padariau klaidą, viskas dabar yra vieša, buvo paprašyta, matyt, dar tam tikro žodžio, ir reakcija rodė tam tikrų desperacijos užuominų, standartinį naratyvą, kurį mes esame įpratę girdėti, kad dėl visko kalti konservatoriai. (…)
Labai yra populiaru rasti tą kaltą Landsbergį – nebesvarbu, kurį, bet dėl visų gyvenimo blogybių ką nors apkaltinti“, – pažymėjo M.Lingė.
Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, jeigu prezidentas svarsto apie dar vieną kadenciją ir ketina savo auditorijai toliau „mėtyti“ neapykantos konservatoriams kortą, tos bazės G.Nausėdai galimai neužteks.
Įvertino ir užuominą dėl prezidento rinkimų
Tiesa, R.Karbauskis pritarė, jog šalies vadovui tiesiog reikėjo pripažinti, kad partinės priklausomybės neįrašymas į anketą buvo klaida, ir pabaigti tą temą.
„Aš esu tikras, kad, jeigu tai būtų parašyta anketoje, jis būtų tapęs prezidentu tikrai taip pat, kaip ir tapo. (…) Šnekant apie tai, ar jis buvo medžiojamas, ar ne, manau, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje gali tai įvertinti, ir tas vienintelis faktas atskirai neturėtų būti vertinamas.
Reikia žiūrėti į bendrą kontekstą – konfliktas tarp dabartinės valdžios ir prezidento yra akivaizdus, ilgalaikis, ir jis atitinkamai įgauna įvairias formas“, – vertino LVŽS pirmininkas.
Laidoje paliesta ir kitais metais vyksiančių prezidento rinkimų tema. Praėjusią savaitę pasirodė žinia, jog TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis neatmeta, kad 2024 m. prezidento rinkimuose partija kels krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kandidatūrą.
Nors M.Lingė apie tokius planus teigė nieko nežinantis, toks sprendimas jo esą per daug nenustebintų.
„Aš, matydamas tai, kas vyksta politinių reitingų schemoje, turbūt neturėtų kelti didelės nuostabos, kad viena ar kita pavardė gali būti paminima tarp eilės galimų kandidatų. (...)
Gal kažkiek ir buvo tokios nuostabos, bet žiūriu į mūsų reitingus ir politikus, kurie turi gerą vertinimą žmonių akyse, jų darbas yra pastebimas, laikysenos yra pastebimos, bet ir anksčiau buvo tų kalbų, čia nebe pirmos kalbos.
Buvo užduotas klausimas ir gerbiamam Anušauskui, ir girdėjome kitokį jo vertinimą, tarsi kad jis nepretenduotų“, – svarstė M.Lingė.
„Aš tokiuose pasitarimuose bent jau nesu dalyvavęs. Bet tokių pasitarimų, ką mes jau galvotume turėti 2024 metų rinkimuose, jų dar tiesiog nėra“, – patikino jis.
R.Karbauskis savo ruožtu patikino, kad artėjančiuose prezidento rinkimuose „valstiečiai“ taip pat turės savo kandidatą. Tiesa, jis neatskleidė, ar tai bus partijai priklausantis žmogus, ar LVŽS remiamas žmogus.
Paklaustas, ar tas kandidatas galėtų būti advokatas Ignas Vėgėlė, politikas to kol kas neatskleidė, tačiau tikimybės neatmeta.
„Jeigu būtų kvietimas bendradarbiauti, manau svarstytume labai ritmai, nes jis yra panašių pažiūrų į mūsų“, – pažymėjo R.Karbauskis.
Visas pokalbis su M.Linge ir R.Karbauskiu transliuotas sekmadienį 16:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją. Įrašą rasite ir lrytas.tv.
