Buvęs sostinės bendrovės „Ibrahim“ direktoriaus pavaduotojas R.Jakumas Baltarusijos pareigūnų buvo sulaikytas 2020-ųjų vasario 10 dieną. Tuo metu kaimyninėje valstybėje aktyviai vyko pasiruošimas prezidento rinkimams.
„Baltarusijoje lankydavausi dažnai, ten dar nuo sovietinių laikų gyveno brolis Antanas. Bet pastarąjį kartą buvusios mano darbovietės vadovai nusiuntė į komandiruotę organizuoti įvairių vaisių pervežimą“, – Marijampolės kalėjime „Lietuvos rytui“ pasakojo R.Jakumas.
„Ibrahim“ vadovų prašymu R.Jakumas savo automobiliu „Mercedes“ dar iki Lenkijos pavėžėjo kitą įmonės darbuotoją Genadijų Richterį, kuris ten persėdo į savo „Volkswagen Golf“. Po to abu vyrai skirtingais keliais išvyko į Baltarusiją.
„Nors važiavau įmonės reikalais, turėjau ir savų tikslų. Brolis Antanas mane buvo supažindinęs su keliais Baltarusijos opozicijos veikėjais, kuriems rinkimams labai trūko pinigų“, – pasakojo R.Jakumas.
Vyriškio teigimu, jis savo ruožtu gerai pažinojo opoziciją finansuoti ketinusius Rusijos verslininkus, kurie po sėkmingų rinkimų tikėjosi pagalbos privatizuojant Baltarusijos valstybines įmones.
Su diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos opozicionierius finansuoti panorusiais rusais R.Jakumas susipažinęs dar jaunystėje, kai dirbo pasienio policijos operatyvinės tarnybos inspektoriumi.
Tuomet darbo reikalais jam dažnai tekdavę bendrauti su kolegomis iš Rusijos Kaliningrado srities. Vėliau jų keliai išsiskyrė – rusai padarė karjerą, o kai kurie jų esą net tapo generolais.
Tuo metu lietuvis įsivėlė į painią benzino kontrabandos istoriją ir po 5 metus trukusio teismų maratono buvo pripažintas kaltu.
Santykiai su rusais vėl atsinaujino, kai atlikęs bausmę R.Jakumas pasuko į verslą – ėmė prekiauti Vidurinės Azijos šalyse nupirktais vaisiais, kuriuos vilkikais gabendavo į Rusiją ir Baltarusiją.
Suprato, kad yra sekamas
Atvykęs į Baltarusiją R.Jakumas rusų prašymu pirmiausia susitiko su Vitoldu Ašurovu.
„Šis žmogus buvo prezidento rinkimuose ketinusio balotiruotis Sviatlanos Cichanouskajos vyro Siarhejaus patikėtinis.
Jis buvo šventai įsitikinęs, kad A.Lukašenka pralaimės rinkimus, ir finansiniams rėmėjams po pergalės žadėjo visokeriopą pagalbą“, – sakė lietuvis verslininkas.
Pokalbio metu V.Ašurovas raginęs įkalbėti rusus kuo greičiau perduoti pirmuosius pinigus, guodėsi, kad finansai – viena pagrindinių prasidedančios rinkimų kampanijos problemų.
Pokalbis vyko vienoje nedidelio miestelio kavinėje. Jo metu buvęs operatyvininkas pajuto, kad yra sekamas.
„Konspiracijos laikiausi dar prieš susitikimą – kiek vingiais pasivažinėjau savo „Mercedes“, paskui staiga persėdau į taksi, tačiau vis penktuoju jausmu jaučiau, kad esu stebimas“, – tvirtino R.Jakumas.
Savo nuogąstavimais vilnietis pasidalijo su V.Ašurovu ir kartu nusprendė, kad daugiau viešoje vietoje nesusitiks. Tuo pat metu apsitarė, kokioje slaptavietėje paliks pinigus.
Vėliau mėtydamas pėdas R.Jakumas susitiko su rusais ir iš jų paėmė žadėtą paramos rinkimams avansą – 40 tūkstančių JAV dolerių. Šiuos pinigus padėjo į sutartą slaptavietę.
Dar po kelių dienų rusai ketino perduoti didesnę pinigų sumą, tačiau šis perdavimas taip ir neįvyko – 2020 metų vasario 10 dieną lietuvis buvo sulaikytas.
Siūlė švelnią bausmę
„Mane nuvežė į Gardino kalėjimą ir įmetė į rūsyje esančią vienutę. Buvo tik betoninės grindys ir grotuoti išdaužyti langai, per kuriuos plūdo vasario šaltis.
Naktį mane pakėlė, ir prasidėjo tardymas. Keli saugumiečiai bandė iškvosti, ką aš žinau apie V.Ašurovą ir jo aplinką“, – pasakojo R.Jakumas.
Vyriškio teigimu, Baltarusijos saugumiečiai jam pasiūlė viską papasakoti ir už tai žadėjo gana švelnią bausmę – 2–3 įkalinimo metus. Priešingu atveju grasino pūdyti iki gyvos galvos.
„Bandžiau aiškinti, kad nieko nepadariau, už ką mane reikėtų nuteisti. Tačiau man atrėžė, kad ilgiems metams uždarys ir padedant kolegoms iš Lietuvos policijos. Esą jie jau teikia informaciją“, – sakė R.Jakumas.
Vilniečio teigimu, tuomet nieko tardytojams nepasakęs jis vėl buvo įmestas į vienutę rūsyje. Po to beveik kiekvieną naktį vykdavo tardymai, kurie virsdavo kankinimais.
„Mane pasodindavo ant kėdės, už nugaros surakindavo rankas, ant galvos užmaudavo dujokaukę ir kartkartėmis užspausdavo žarną. Matydami, kad negali manęs palaužti, griebė virdulį su verdančiu vandeniu ir ėmė pilti ant pilvo. Skausmas buvo nepakeliamas“, – prisiminė verslininkas.
Krata žmonos namuose
Vos tik R.Jakumas buvo sulaikytas, Baltarusijos pareigūnai šią informaciją perdavė Lietuvos kriminalistams.
Buvo teigiama, kad lietuvis yra įtariamas narkotikų kontrabanda, mat jo buvusio bendrakeleivio G.Richterio automobilyje aptikti 5 kilogramai heroino.
Praėjus tik dviem paroms po šio pranešimo Vilniaus apygardos prokuratūra R.Jakumo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą.
„Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad Vilniaus apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba turi kriminalinės žvalgybos duomenų, jog R.Jakumas nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio disponavo narkotinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais ir organizavo jų kontrabandą iš Tadžikistano į ES šalis“, – buvo teigiama prokuratūros nutarime.
Pradėjus šį ikiteisminį tyrimą buvo atlikta krata R.Jakumo žmonos Aušros namuose Vilniuje, sulaikytas jo vairuotojas Saulius Šerėnas.
„Per kratą mano žmonai Lietuvos pareigūnai rėžė tiesiai – savo vyro gali nelaukti, jis gyvas iš Baltarusijos negrįš“, – sakė vilnietis.
Leido „tiesos vandenį“?
Tuo metu Gardino kalėjimo vienutėje įkalinto R.Jakumo baltarusių pareigūnai nieko apie narkotikus neklausinėjo, bet vis bandė išpešti informacijos apie Baltarusijos opozicionierius.
Atkakliai tylintis lietuvis iš Gardino kalėjimo buvo perkeltas į netoli Minsko esančią psichiatrijos ligoninę „Novinki“. Ten jam kas kelias valandas leido įvairius vaistus.
Suimtasis kartą sanitaro paklausė, kas tai per vaistai. „Tai tiesos vanduo – kad visą teisybę išklotum“, – paaiškinęs medikas.
Po šių injekcijų paprastai prasidėdavo naktiniai tardymai.
„Būdavo, kad prarasdavau sąmonę. Dabar nieko neprisimenu – nei ką ten kalbėjau, nei ką pasirašinėjau“, – tikino nuteistasis.
Pranešė liūdną žinią
Iš psichiatrijos ligoninės vilnietis buvo perkeltas į KGB kalėjimą Minske.
„Ten man dar kartą pasiūlė prisipažinti, nes esą V.Ašurovas ir mano brolis Antanas jau suimti ir duoda parodymus“, – sakė R.Jakumas.
Kai vilnietis dar kartą pareiškė nieko nežinantis, jam pirmą kartą, praėjus porai mėnesių po sulaikymo, buvo pareikšti įtarimai.
R.Jakumas buvo apkaltintas narkotikų kontrabanda ir vėl pervežtas į Gardino kalėjimą.
„Be reikalo globoji savo V.Ašurovą – jis kalėjime tragiškai žuvo. Ir tavo brolis Antanas mirė“, – tėškė man tardytojai.
Tuomet tuo nepatikėjau. Bet vėliau paaiškėjo, kad jie sako tiesą, – V.Ašurovas buvo nužudytas kalėjime, o brolis mirė per tardymą“, – pasakojo verslininkas.
Atlaisvino kameras
Vilniečiui kalint Gardino kalėjime baigėsi Baltarusijos prezidento rinkimai. Iškart po jų minios nepatenkintų žmonių ėmė plūsti į gatves ir aikštes.
„Kalėjimo prižiūrėtojai tam irgi ruošėsi – visus tuo metu ten buvusius kalinius perkėlė į ketvirtą aukštą, sugrūdo po 18 žmonių į mažytes kameras. O tris pirmuosius aukštus iš anksto atlaisvino demonstrantams“, – pasakojo R.Jakumas.
Tačiau netrukus visos atlaisvintos kameros buvo užpildytos.
„Demonstrantus grūdo į mašinas, vežė į kalėjimą ir daužė be jokios atrankos. Kankinamų žmonių riksmų aidas buvo girdėti ir mūsų viršutiniame aukšte“, – prisiminė vilnietis.
R.Jakumą ypač sujaudinęs vienos jaunos nėščios moters likimas: „Ji į mitingą atėjo stumdama vaikišką vežimėlį su kūdikiu. Omonininkai griebė moterį, atvežė ją į kalėjimą, o vežimėlį su vaiku paliko tiesiog gatvėje.“
Tačiau vėliau prasidėjo dar baisesni dalykai – omonininkai visaip tyčiojosi iš šios moters, kaišiojo „bananus“ į jos lyties organus ir ji patyrė persileidimą.
„Vienas pareigūnas pabandė tą moterį užstoti, tuomet jo kolegos jį patį sudaužė ir nutempė į mūsų kamerą“, – pasakojo vilnietis.
Tikrino ir rentgenu
Nors Baltarusijos miestų gatvėse vyko daugiatūkstantiniai mitingai, pareigūnai nesiliovė apklausinėti R.Jakumo.
Vieno tokio tardymo metu lietuvį taip sutalžė strypais, kad jis nebegalėjo pasikelti.
„Pargriautas ant žemės maniau, kad mirsiu iš skausmo. O milicininkai toliau daužė ir liepė keltis“, – sakė lietuvis.
Po kurio laiko tardytojai suprato, kad rimtai sužalojo R.Jakumą, ir nunešė jį prie rentgeno aparato.
„Patys peršvietė šiuo aparatu mano dubenį ir pareiškė, kad aš sveikas. Tik vėliau atėjo sanitaras ir pamatęs rentgeno nuotrauką liepė skubiai vežti mane į ligoninę.
Milicininkai kiek paburbėjo, tačiau persirengė civiliniais rūbais ir mane išvežė.
Greičiausiai jie pabijojo, kad vis dar gatvėse šurmuliuojantys demonstrantai jų nesulaikytų ir neapkaltintų sumušus užsienietį“, – svarstė R.Jakumas.
Vietoj operacijos – rūsys
Ligoninėje gydytojai konstatavo, kad pacientui lūžo klubo sąnario kaulai, ir pareiškė, kad reikia kuo skubiau operuoti, priešingu atveju gali grėsti mirtis.
Bet pasitarę milicininkai uždraudė pradėti operaciją. Jie parvežė R.Jakumą atgal į kalėjimą ir nubloškė ant betoninių grindų rūsio kameroje.
„Kartkartėmis per langelį man įmesdavo dubenėlį maisto ir vandens, tačiau aš per skausmus negalėjau net prišliaužti jų paimti.
Kelias dienas net gamtinius reikalus atlikau po savimi“, – sakė R.Jakumas, prisipažinęs, kad tuomet net galvojo apie savižudybę.
Vilnietis tikino tada taip nusilpęs, jog prasidėjusios haliucinacijos, – ėmė rodytis, kad turi penkias kojas ir visas beprotiškai skauda.
Kai tik išgirsdavo atidarant durų langelį, imdavo šaukti, kad duotų kokių nors vaistų nuo skausmo.
„Liaudies priešams, kurie kovoja prieš Aliaksandrą Grigorjevičių, vaistų neduodame“, – išgirsdavo atsakymą.
Po kelių dienų į kamerą prižiūrėtojai įmetė kitą kalinį. Tada palengvėjo – jis paduodavo maisto, padėdavo atsikelti.
Taip rūsyje su lūžusiais kaulais R.Jakumas prabuvo tris mėnesius. Po truputį kaulai apgijo, jau pats galėjo atsikelti ir lėtai paeiti.
Įrodymus siuntė lietuviai?
Vos tik kalinys šiek tiek atkuto, vėl buvo vedamas tardyti.
Šįkart tardytojams jau mažiau rūpėjo opozicijos reikalai ir jie ėmė klausinėti apie narkotikų kontrabandą.
„Aš jiems aiškinau, kad esu niekuo dėtas, kad nesu susijęs su narkotikais, kurie buvo rasti mano pažįstamo automobilyje. Tačiau tardytojai tvirtino, kad jiems jokių įrodymų nereikia, – visus įrodymus jiems siunčia Lietuvos policija“, – sakė R.Jakumas.
Vyriškio teigimu, baltarusiai pareigūnai net stebėjosi, kodėl Lietuvos policija jo taip nemėgsta, – siunčia net nepatikrintą kriminalinės žvalgybos informaciją.
„Pats dažnai svarstydavau, kodėl mūsų teisėsaugininkai taip stengiasi padėti diktatoriaus valdomai teisėsaugai. Gal dėl to, kad buvau vienas pirmųjų pareigūnų, laimėjęs bylą Europos žmogaus teisių teisme.
O gal dėl to, kad prieš kelerius metus nedaviau parodymų prieš tuomečio Generalinės prokuratūros departamento vadovo Irmanto Mikelionio brolį, nes įtariau, jog įtakinga grupuotė nori šį prokurorą pašalinti“, – samprotavo R.Jakumas.
Pakako nepatikrintų žinių
Po kelių savaičių byla buvo perduota teismui, ir 2021 metų liepą Gardino rajono teismas R.Jakumą nuteisė 16 metų laisvės atėmimo bausme.
Jis buvo įvardytas kaip tarptautinės nusikalstamos grupuotės vadeiva. Spalį tą patį nuosprendį paliko galioti ir apeliacinis – Gardino srities teismas.
Nuosprendis buvo paremtas Lietuvos policijos Baltarusijai perduota kriminalinės žvalgybos informacija.
Kai kurios nuosprendžio vietos net žodis žodin sutapo su mūsų šalies kriminalistų atsiųstais tekstais. O pagrindiniu įrodymu tapo R.Jakumo vairuotojo S.Šerėno apklausa Vilniaus prokuratūroje.
Ten pastarasis tvirtino, kad kartą Rusijoje buvo gavęs nurodymą iš sultis vežusio R.Jakumo vilkiko išimti keturis maišus ir juos užkasti. Kas buvo tuose maišuose, jis nematęs, bet mano, kad galėjo būti narkotikai.
Tačiau Lietuvos prokurorams tokie parodymai pasitikėjimo nesukėlė, ir Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė.
„Matyti, kad Baltarusijos teisėsaugos institucija tiria tą pačią veiką, dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas Lietuvoje.
Duomenų, kad R.Jakumas būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas, negauta“, – konstatuojama Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Protestas nepadėjo
Nors vilnietis jau buvo visiškai praradęs viltį, Baltarusijos aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotojas S.Kondratjevas, peržiūrėjęs nuosprendį, netikėtai surašė protestą.
„R.Jakumas neigia įvykdęs nurodytus nusikalstamus veiksmus, o iš nuosprendyje paminėtų liudytojų parodymų negalima teigti, kad jie matė, kaip R.Jakumui inkriminuojamas heroino kiekis buvo gabenamas iš Rusijos į Baltarusiją.
Apeliacinėje nutartyje nėra pagrįsta išvada, kad paimtą 5,9 kilogramo svorio heroiną gabeno R.Jakumas ir G.Richteris“, – teigiama S.Kondratjevo proteste.
Teismo pirmininko pavaduotojas prašė panaikinti R.Jakumui paskirtą nuosprendį ir bylą nagrinėti iš naujo.
Tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta, o R.Jakumas iš Gardino kalėjimo buvo perkeltas į Mogiliavo koloniją.
Politiniams – kitos sąlygos
„Oficialiai ten politinių kalinių nebuvo, visi buvo nuteisti už kokius nors kriminalinius ar ekonominius nusikaltimus, tačiau prižiūrėtojai jau žinojo, ką kuriai kategorijai priskirti. Aš buvau priskirtas prie politinių kalinių“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino R.Jakumas.
Vilniečio teigimu, politiniams kaliniams buvo stengiamasi sudaryti kuo baisesnes sąlygas. Pavyzdžiui, buvo nerašyta taisyklė, kad jiems draudžiama miegoti apatiniuose gultuose, o vadinamiesiems „vierchams“, kuriuos visiškai kontroliavo kolonijos administracija, buvo nurodyta tyčiotis iš „politinių“.
„Liepdavo nuogai išsirengti ir sėsti ant vandens sklidino puoduko – žiūrėdavo, ar burbuliukai iškils.
Arba įkišdavo pliką laidą į kištukinį lizdą ir priversdavo jį pirštais laikyti, liepdavo stiklu plaukus nusiskusti“, – pasakojo nuteistasis.
Nelygios sąlygos buvo ir skirstant darbus. Paprastai politiniams kaliniams tekdavo sunkiausi.
„Mane vesdavo gaminti padėklų. 7 valandą ryto išvesdavo į lauką ir šaltyje reikėjo dirbti. Neįvykdai normos – siunčia į karcerį. Darbas baigdavosi 7 valandą vakare, o paskui per naktį dar reikėjo bulves skusti ir 6 valandą vėl keltis“, – prisiminė R.Jakumas.
Anot lietuvio, nuteistųjų sveikata niekas nesirūpindavo.
„Mūsų 18 kvadratinių metrų kameroje buvo 18 žmonių. Vienas jų sirgo ketvirtos stadijos skrandžio vėžiu – vėmė krauju, naktimis rėkdavo iš skausmo.
Paprašiau prižiūrėtojų, kad iškviestų gydytoją arba bent duotų vaistų nuo skausmo. Šis atsakė, kad šiukšlėms gydytojai nepriklauso“, – pasakojo vilnietis.
Taip tas nuteistasis ir mirė kameroje skausmuose.
Pasikalbėti buvo sunku
Nors Mogiliavo kolonijoje buvo daug politinių kalinių, padiskutuoti aktualiomis temomis galimybių jie beveik neturėjo.
„Būryje iš 120 kalinių – beveik trečdalis „stukačių“. Vos tik susidaro bent trijų žmonių grupelė, pranešama administracijai ir gali sulaukti karcerio“, – pasakojo R.Jakumas.
Vis dėlto vilniečiui pavykę pasišnekėti su vienu kitu nuteistuoju. Jo kameroje buvo garsus Minsko traumatologas. Jis buvo fiktyviai apkaltintas vaistų vagyste, tačiau iš tiesų nuteistas, kad atsisakė gydyti demonstrantus kankinusį omonininką.
Lietuvis pabendraudavo ir su už korupciją nuteistu valdininku, kuris tvirtino dirbęs A.Lukašenkos patarėju.
„Tas buvęs valdininkas prezidentui negailėjo karčių žodžių, vadino jį alkoholiku – esą A.Lukašenka prisigerdavo iki žemės graibymo ir lėkdavo keturračiu pasivažinėti, o apsauga nežinodavo, ką daryti“, – prisiminė vilnietis.
Perkėlimas kainavo
R.Jakumo artimiesiems tik per didelius vargus pavyko pasiekti, kad jis iš Baltarusijos kolonijos būtų perkeltas į Marijampolės kalėjimą.
„Pavyko surasti įtakingų žmonių Minske.
Neįsivaizduojate, kiek jiems tai kainavo“, – ištarė kalinys.
Siekiama, kad byla būtų persvarstyta
Marius Zabita
R.Jakumo advokatas
„Mes siekiame, kad Lietuvos teismas ne tiesiog aklai pripažintų Baltarusijos teismų sprendimą, bet persvarstytų jo vykdymo teisėtumą iš esmės. Šiuo metu byla sustabdyta.
Laukiame specialistų išvados dėl R.Jakumo sveikatos būklės, taip pat bus sprendžiama, ar ikiteisminio tyrimo metu Baltarusijoje vilniečio sveikata buvo sutrikdyta tiek, kad tas sutrikdymas turėjo esminę reikšmę teisminiam procesui ir jo teisėtumui, juo labiau nuosprendžio vykdymui.
Problema šiame procese yra ta, kad pagal 1993 metų tarpvalstybinį susitarimą mūsų šalis privalo besąlygiškai vykdyti Baltarusijos teismų sprendimus. Tačiau kyla klausimas, ar tai teisėta, nes po šio susitarimo Lietuva įstojo į ES ir yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos narė, o Baltarusija pakrypo diktatūros link ir Europos žmogaus teisės šiai valstybei yra lygios nuliui.
Kita vertus, Baltarusijos prezidentas pasirašė įsakus, pagal kuriuos atsisako vykdyti Lietuvos ir kitų „nedraugiškų“ valstybių teismų sprendimus, todėl nesuprantama, kodėl viena šalis turi laikytis sutarties, o kita ne.“
