„Advokatų gildija labai nenori pokyčių individualios veiklos apmokestinime. Tai suprantama, nes juos GPM (Gyventojų pajamų mokesčio – ELTA) tarifo didinimas paliestų labiausiai. Kas nesuprantama – tai spekuliacijos, platinant klaidingą informaciją apie siūlomus pokyčius ir taip formuojant neigiamą nuomonę, bandoma apginti savo asmeninius interesus“, – savo feisbuko paskyroje teigė M. Lingė.
ELTA primena, kad Lietuvos advokatūra parengė skaičiuoklę, kurioje rodoma, kad siūloma mokesčių reforma reikš individualiai dirbantiems asmenims smarkiai išaugsiančią mokestinę naštą.
Finansų ministerija reaguodama į pateikiamą informaciją tikina, kad skaičiuoklė yra „galimai dezinformuojanti“.
„Viešojoje erdvėje platinamoje skaičiuoklėje neįtraukus visų elementų, skaičiuoklė yra galimai dezinformuojanti, nes, kaip teigiama pačiame tekste – „nėra atsižvelgiama į gyventojų pajamų mokesčio (GPM) kreditą“, kas reikšmingai iškreipia individualios veiklos mokesčių skaičiavimo logiką. Pasirinkimas nerodyti šio elemento yra taip pat klaidinantis kaip, pavyzdžiui, dirbančių pagal darbo sutartį algą skaičiuotume nevertindami NPD“, – teigiama raštu perduotoje Finansų ministerijos pozicijoje.
Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
Advokatų tarybos pirmininko Mindaugo Kukaičio komentaras:
Apmaudu, kad užuot patikrinus skaičiuoklės ir apmokestinimo principus bei atlikus aritmetinius veiksmus, yra be pagrindo diskriminuojančiai apkaltinami advokatai, kurie nori parodyti mokesčių reformos pasekmes ir dėl jų diskutuoti.
Lentelės iš esmės skiriasi tuo, kad Finansų ministerija mokesčius skaičiuoja įsivaizduodama, jog individualią veiklą vykdantis asmuo nepatiria nei vieno cento faktinių išlaidų ir neatskaito nei vieno cento leidžiamų atskaitymų, kas realiame gyvenime niekada nepavyksta.
Esminis skirtumas tarp dviejų skirtingų skaičiuoklių, kurias paminėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė yra tai, kad Advokatūros lentelėje skaičiavimai atliekami gaunant 1000 Eur pajamų per mėnesį, bet iš jų atėmus sąnaudas be dokumentų (atėmus leidžiamus atskaitymus) arba faktines sąnaudas ir jas apmokestinant. Taip pat tikėtina, kad ministerijos lentelėse yra turbūt naudojamas ir GPM kreditas mažai uždirbantiems. Dėlto skaičiai šiek tiek ir gali skirtis, bet Lietuvos advokatūra aiškiai deklaravo, kad skaičiuoklė yra apytikslė, skirta informaciniams tikslams, nėra atsižvelgta į GPM kreditą ir priklausomai nuo to, kokie individualios veiklos apmokestinimo pakeitimai bus patvirtinti, faktinė mokėtinų mokesčių suma gali keistis.
