„Mes iki šiol ruošiame būtent strategijos įgyvendinimo planą. Čia reikia prisipažinti labai atvirai, kad mes to plano iki šiol nesame patvirtinę. Galbūt tai vienas iš tų atspindžių, kaip pavyksta įsitraukti ne tik krašto apsaugos sistemai, bet ir kitoms institucijoms, koks yra požiūris į šį projektą“, – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio metu teigė Ž. Tomkus.
„Tikiuosi, kad balandis bus paskutinis mėnesis ir mes surasime tuos sąlyčio taškus, sutarsime dėl paties priemonių plano įgyvendinimo. Tai formalioji dalis, kuri iki šiol atspindi mūsų fragmentaciją ir skirtingų institucijų įsitraukimo lygį. Norėtųsi, kad tai būtų ne tik krašto apsaugos sistemos, bet ir kitų institucijų įsitraukimas ir indėlis į piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos įgyvendinimą“, – aiškino viceministras.
Visgi, nepaisant stringančių procesų, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės narys pažymėjo, kad nuo praėjusių metų gegužės tam tikro progreso pasiekta. Pavyzdžiui, vykdyti specializuoti mokymai įvairioms visuomenės grupėms, nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovams.
KAM praneša, kad 2022 m. neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursuose apmokyta apie 3 tūkst. asmenų.
„Išgrynintos atskiros auditorijos – ne tik einame į visuomenę, bet einame į tam tikras atskiras, specializuotas auditorijas“, – aiškino Ž. Tomkus, akcentuodamas, kad KAM vykdė mokymus bankų sektorių specialistams, valstybinių institucijų atstovams, aktyviai bendradarbiauja su NVO bei lietuvių diaspora užsienyje.
„Norėtųsi, kad kursai, kuriuos mes organizuojame (...), susisietų į vieną bendrą indą ir turėtų bendrą leitmotyvą. Yra ne tik pilietinio pasipriešinimo kursas, kurį organizuoja Pilietinio pasipriešinimo centras, bet ir rezistencijos kursas, kurį kuruoja Karo akademija. Tas kursas šiuo metu yra organizuojamas valstybės institucijų atstovams. Turime nacionalinio saugumo gynybos kursą, kur, vėlgi, plečiame tam tikras auditorijas ir norime įtraukti ne tik valstybės institucijas, bet ir nevyriausybines organizacijas“, – dėstė viceministas.
Pasak jo, sėkmingai buvo vykdomas ir pilotinis mokymų kursas 9 klasių mokiniams. Kaip praneša KAM, 2022 m. vasarą startavo Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas, parengtas bendradarbiaujant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos šauliais. 2022 m. apmokyta apie 1,2 tūkst. Lietuvos mokyklų 9 klasių moksleivių. Siekiama, kad 2024 – 2025 mokslo metais kursas apimtų 100 proc. šių klasių mokinių.
„Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. (...) Nenorėčiau jo vadinti pilotiniu, nes norėčiau, kad jis taptų reguliarus ir darbotvarkėje esantis kursas, kuris 2024 m. būtų privalomas ir vykdomas visose Lietuvos mokyklose“, – sakė jis.
Be to, Ž. Tomkus akcentavo, kad KAM daug dėmesio skiria ir komendantūrų klausimui.
„Komendantūrų plėtra, per kurią mes įtraukiame ne tik valstybės institucijas, bet ir atskiras grupes – nuo Šaulių sąjungos, iki pavienių asmenų ar organizacijų, kurios galėtų prisidėti prie valstybės gynybos“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad Seimas Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją priėmė praėjusių metų gegužę.
Dokumente numatyta organizuoti privalomus mokymus visiems valstybės tarnautojams, mokyklų mokytojams, 11–12 klasių moksleiviams, alternatyvią krašto apsaugos tarnybą vykdantiems asmenims, 18 metų amžiaus ir vyresniems Lietuvos šaulių sąjungos nariams.
Strategijoje numatoma stiprinti piliečių švietimą ir informavimą apie šiuolaikines grėsmes, nacionalinį saugumą, galimybes prisidėti prie šalies gynybos. Siekiama stiprinti ir jaunimo pilietiškumo ir patriotizmo ugdymą, tobulinti pedagogų rengimą, skatinti piliečių dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir istorinės atminties puoselėjime.
