Visgi, šalies politikai savo planų neatsisako ir pasiūlo naujų idėjų. Viena iš jų – norint gauti leidimą įsigyti ginklą, asmuo turėtų baigti pilietinio pasipriešinimo kursus.
Neatmetama ir mintis, kad pirmieji tokius pilietinio pasipriešinimo kursus praeiti turėtų būtent Seimo nariai.
Pateikė viziją
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai trečiadienį aiškinosi, kas per 11 mėnesių padaryta, įgyvendinant pilietinio pasipriešinimo strategiją.
Visgi, Krašto apsaugos ministerijos atstovas pranešė, kad parengti pilietinio pasipriešinimo strateginio plano nespėjo. Ministerija nurodė, kad specialius kursus pernai išklausė 3 tūkst. žmonių.
„Trys tūkstančiai per 2022 metus. Ačiū už skaičių. Na, nepanašu į visuotinę gynybą“, – replikavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tuo metu Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovas Linas Idzelis TV3 laidoje pateikė viziją, kad galėtų atrodyti visuotiniai pilietinio pasipriešinimo mokymai Lietuvoje.
Pasak LŠS vado, mokymai turėtų vykti kiekvienoje savivaldybėje ir būtų kartojami bent kelerius metus, nes taip išryškėtų ir būtų išspręstos strategijos spragos.
Po tokių mokymų kiekvienas pilietis turėtų žinoti, kur būtų jo vieta, kokias užduotis jis galėtų vykdyti karinės agresijos atveju.
Pastebima, kad dalis šalies gyventojų galėtų priešintis ginkluotu, kiti – neginkluotu būdu, tačiau svarbiausia – įgyti įgūdžiai ir supratimas, kaip reikėtų elgtis.
Seimo nariai padarytų lūžį?
„Žinių radijo“ laidoje Seimo NSGK pirmininkas L.Kasčiūnas nurodė visiškai pritariantis Šaulių sąjungos vado vizijai, tuo pačiu pabrėžė, kad 3 tūkst. piliečių, praėjusių pilietinio pasipriešinimo kursą, nėra pakankamas skaičius.
„Kurso lygmuo ir mastas turi būti visiškai kitoks – turi būti nacionalinė, o ne kokia nors žinybinė, institucinė programa, paskelbta ir įtvirtinta.
Tada instruktorių komandos juda po visuomenės segmentus, kurie yra susidomėję pilietiniu pasipriešinimu – ar tai būtų įmonės, ar valstybinės įstaigos, ar valstybės tarnautojai, ar profsąjungos, ir ten, pagal jų specifiką, tuos kursus, kurie turėtų ir teorinius, ir praktinius elementus, plėstų“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Tiesa, laidos metu politikas svarstė, kad pirmiausiai šiuos kursus galėtų praeiti patys Seimo nariai.
„Esu susipažinęs su kai kuriais pilietinio pasipriešinimo kursais ir tikrai galėtume padaryti tokį pirmą žingsnį – kursus visiems Seimo nariams, kaip startinį tašką. Bus lūžis“, – įsitikinęs parlamentaras.
L.Kasčiūnas teigė padarysiantis viską, kad tokie pilietinio pasipriešinimo kursai Seimo nariams taptų realybe jau šiais metais.
Tuo metu buvęs premjeras ir krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas laidos metu teigė tokią L.Kasčiūno idėją visiškai palaikantis.
„Tai būtų labai simboliškas žingsnis, visiškai neblogas. Bet, aišku, to neužtenka – pirmiausiai Seimas turi priimti atitinkamus įstatymus, pasiruošti tam materialiai, nes reikalingos bus ir biudžeto lėšos.
Tai Seimo pirmasis uždavinys, bet politiškai būtų visai gražu, jeigu Seimo nariai tai pademonstruotų“, – kalbėjo G.Kirkilas.
Tiesa, ekspremjeras teigė žinantis, kad dalis politikų jau įstojo į Šaulių sąjungą, pavyzdžiui, premjerė Ingrida Šimonytė.
