Pagalius į ratus išrinktajam merui kaišo daugumą taryboje užsitikrinę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai. Jie suskubo patvirtinti ir planus, pagal kuriuos mero įtaka dar labiau silpnėtų. Bet šis žaidimas prastai pasibaigti gali abiem pusėms.
Džiaugsmą pakeitė rūpesčiai
Pasidžiaugti pergale R.Duchnevičius galėjo vos akimirką. Jau kitą rytą jo pečius prislėgė krūva rūpesčių. Nors pats pasiekė pergalę, sklandaus darbo savivaldybėje tikėtis sunku, nes daugumą joje sudaro LLRA-KŠS atstovai.
Nuo 1995-ųjų Vilniaus rajonui vadovavusi LLRA-KŠS naujojoje taryboje turės daugumą – 18 vietų iš 31, socialdemokratai – septynias, o centro dešinės koalicija – šešias vietas.
Suprasdamas, kad be LLRA-KŠS paramos bus sunku, R.Duchnevičius jau kitą rytą po rinkimų išreiškė lūkestį, jog artimiausiu metu pavyks susėsti prie stalo susitarti dėl bendro darbo.
„Rinkėjai tarė žodį ir to žodžio reikia klausytis. Politinės partijos, kurios sudaro daugumą taryboje, vis tiek turėtų susėsti su meru prie bendro stalo ir tą bendrą sprendimą rasti, nes be mero tam tikrų sprendimų bus negalima priimti, ir meras be tarybos negalės iki galo tinkamai funkcionuoti“, – kalbėjo R.Duchnevičius.
Tiesa, nesutarimai tarp išrinktojo mero ir buvusio jo oponento – LLRA-KŠS kandidato į merus Waldemaro Urbano – išryškėjo jau pirmąją dieną po rinkimų.
R.Duchnevičius apgailestavo nesulaukęs buvusio priešininko sveikinimo su pergale, o šis atšovė ne tik jį pasveikinęs, bet ir sulaukęs atsako.
Bando sumažinti mero galias
LLRA-KŠS iškart puolė menkinti ir mero įtaką, esą šis atliks tik moderatoriaus funkciją, nes naujasis Vietos savivaldos įstatymas pakeitė anksčiau buvusias tiek mero, tiek tarybos galias.
„Jeigu meras matys gyventojų interesą virš savo interesų, tai taryba su meru bendradarbiaus ir dirbs vienu požiūriu. Tačiau turime pabrėžti, kad mero funkcija tarybos veikloje yra tokio moderatoriaus funkcija – jis neturės balso teisės. Visi svarbiausi savivaldybės sprendimai bus priimami tarybos“, – nurodė W.Urbanas.
Ekspertai sutinka, kad, nors mero funkcijų dabar daugėja, svarbiausi sprendimai yra tarybos rankose.
Tačiau čia R.Duchnevičiaus galvosopis nesibaigia.
Priešpaskutinį kartą posėdžiavusi Vilniaus rajono taryba šią savaitę patvirtino naują tarybos veiklos reglamentą. Nueinanti valdžia suplanavo naujas pareigybes – steigiami frakcijų referentų etatai. Socialdemokratams tektų po vieną referentą, o LLRA-KŠS – trys, priklausomai nuo frakcijų dydžio.
Valdančioji dauguma šiuo dokumentu patvirtino ir naują darinį – frakcijų vadovų sueigą. Į ją bus deleguojami ne tik frakcijų vadovai, bet po viena žmogų nuo trijų frakcijos narių. Pagal tokią tvarką LLRA-KŠS čia turės šešis, kai tuo metu socialdemokratai ir centro dešinės koalicija – po du atstovus.
Toks LLRA-KŠS planas sulaukė didžiulės opozicijos kritikos. Teigiama, kad tokiu būdu bandoma sukurti naują instituciją, kuri nukonkuruotų Vietos savivaldos įstatyme numatytą kolegiją. Jai vadovauja meras.
Opozicija ketina šiuos pokyčius skųsti.
Iš LLRA-KŠS pusės – tyla
Bandydamas ieškoti kompromisų su LLRA-KŠS, išrinktasis Vilniaus rajono meras R.Duchnevičius sako siūlysiantis po vieną vicemero postą užimti kiekvienai iš trijų į tarybą patekusių politinių jėgų.
Jis tikisi susitarti ir dėl LLRA-KŠS dominuojamos savivaldybės tarybos bei naujojo mero atsakomybių valdant rajoną pasiskirstymo klausimų.
Kol kas darbo organizavimo klausimas stovi vietoje, mat, kaip R.Duchnevičiui aiškina nueinanti Vilniaus rajono merė Marija Rekst, partijos viduje sutarimo šiuo klausimu dar nėra.
„Merė šiandien sakė, kad partija nespėja suorganizuoti kažkokio valdymo organo pasitarimo, o ji nėra iki galo įgaliota viena tartis, nes, turbūt, reikia iš aukščiau, iš pačios partijos dėl savivaldybės derybų kažkokį įgaliojimą gauti“, – Eltai trečiadienį sakė R.Duchnevičius.
Jis teigė kol kas iš dabartinės merės negavęs tikslios datos, kada LLRA-KŠS planuoja vidinį susitikimą šiam klausimui aptarti. Atsakymo iš LLRA-KŠS išrinktasis meras tikisi sulaukti iki balandžio 21-osios, priesaikos dienos.
„Pagal įstatymus mes viską spėjame, tikrai daug yra dar laiko dėl paskyrimo tam tikrų žmonių, tik man norėtųsi gal, kad procesas judėtų greičiau ir kad administracija ateitų greičiau dirbti“, – pastebėjo R.Duchnevičius.
Naujienų portalas lrytas.lt bandė susisiekti su LLRA-KŠS pirmininku Waldemaru Tomaszewskiu, tačiau jis nurodė Vilniaus rajono savivaldybės klausimų nekomentuosiantis.
Ko tikėtis toliau?
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipė dėmesį, kad tai nebus pirmas kartas, kai meras bus priverstas dirbti be daugumos taryboje. Tokių situacijų buvo pasitaikę ir šios besibaigiančios kadencijos metu.
„Buvo savivaldybių, kur valdančiosios daugumos koalicijos suskilo ir meras atsidūrė kaip ir opozicijoje. Darbas vyko, vadinasi, jis yra įmanomas“, – portalui lrytas.lt komentavo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Vilniaus rajono savivaldybėje, anot politologės, susidūrė du skirtingi poliai – meras ir taryba, kuri dabar bando kaišioti pagalius į ratus, tačiau tam esą yra ribos.
„Pagalių kaišiojimas į ratus yra galimas iki tam tikros ribos. Jeigu pagal įstatymą nebus sureguliuota visa veikla, paskirti visi žmonės (kalbu ne tik apie didžiuosius postus, kaip administracijos direktorius, vicemerai, bet labai svarbu yra ir komitetai, jų pirmininkai), jei tai neįvyks laiku ir neįvyks susikalbėjimas, galima prieiti iki tiesioginio valdymo“, – perspėjo ji.
O tokios situacijos, įsitikinusi G.Burbulytė-Tsiskarishvili, nenorėtų nei viena, nei kita pusė.
Įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje, šios savivaldybės taryba, tarybos nariai ir savivaldybės meras įgaliojimų netenka.
Tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje įgyvendina Vyriausybė per Vyriausybės įgaliotinį, vykdantį savivaldybės tarybos ir mero įgaliojimus, kurie būtini įstatymų nustatytoms savivaldybių funkcijoms atlikti.
„Aš manau, kad šito dalyko naujoji taryba tikrai nenorės. Tam, kad to būtų išvengta, kažkokios derybinės pozicijos turės būti pasiektos. Ar jos bus labai palankios naujajam merui, šioje vietoje aš drįsčiau suabejoti“, – neslėpė politologė.
Būtent R.Duchnevičius, jos manymu, dėl kompromiso bus priverstas daryti nuolaidas, kurių šiuo metu ir siekia LLRA-KŠS. Ši taisyklė galioja ir siūlomoms vicemerų pozicijoms.
„Turime pripažinti, kad yra kai kurios sritys, kurios savivaldybėje yra trokštamesnės, prestižiškesnės, kur kalbama apie didesnes pinigines apyvartas, galios pozicijas“, – pabrėžė pašnekovė.
„Kita vertus, mes nematome, kas vyksta vadinamuosiuose užkulisiniuose žaidimuose, kas yra siūloma, dėl ko yra tariamasi. Postas – dar ne viskas. Ar bus leidžiamos vienos ar kitos rinkiminės programos nuostatos? Suprantame, kad šioje savivaldybėje yra labai jautrus būtent lenkakalbių gyventojų klausimas.
Kadangi mes to nematome, sunku atsakyti, ar yra taškų, dėl kurių yra didžiulis susidūrimas ir nė viena pusė nenori nusileisti. Jeigu tokių taškų nėra, leisiu sau tokį žodį pasakyti, bandoma „pasišpilkuoti“, o po to viskas bus sutarta ir darbas vyks.
Gal ne taip, kaip norėjo naujasis meras“, – pažymėjo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Jau artimiausiu metu, pasak jos, turėtų pasimatyti, ar vyksta vadinamasis „pasišpilkavimas“, ar iš tiesų yra giluminių dalykų, dėl kurių sutarimo nebus.
