„Yra dvi didelės argumentų grupės, kurios turbūt nebuvo iki galo įvertintos“, – antradienį Seime paklaustas apie valdančiųjų laikyseną veto klausimu teigė K. Budrys.
„Išimtys leidžia apsaugoti tai, ką mes norime apsaugoti, ir nekeičia mūsų politikos dėl paramos Baltarusijos ir Rusijos opozicijos veiklai Lietuvoje. Šį dalyką tikrai norisi dar kartą akcentuoti, kad buvo referuojama ir į Baltarusijos opozicijos atstovų tam tikrus nuogąstavimus – jie yra atliepti šiame veto“, – tvirtino jis.
Be to, K. Budrys pažymėjo, kad parlamentarai nėra linkę įsiklausyti į prezidento argumentus, susijusius su Baltarusijos režimo vertinimo tarptautinėje erdvėje.
„Kitas dalykas – dėl Rusijos ir Baltarusijos režimų laikymo atsakingais už tai, kas vyksta. Šioje vietoje dar reikia tikrai padetalizuoti, kaip Baltarusijos režimas dalyvauja agresijoje prieš Ukrainą ir kodėl tai nėra tolygu, (...) kitų valstybių paramai Rusijai“, – aiškino patarėjas, akcentuodamas, kad Minsko indėlis į Kremliaus agresiją yra visiškai kitoks.
„Prezidentas ragina šiek tiek žengti žingsnį atgal, pasvarstyti iš naujo tuos argumentus ir išeiti principingiems, nuosekliems, nes šiuo įstatymu mes ne tik viduje vieni kitiems pasakome, ką mes apie tai galvojame, bet lygiai taip pat pasakome pasauliui, kaip mes vertiname visą situaciją ir kokios pozicijos laikomės“, – kalbėjo K. Budrys.
ELTA primena, kad penktadienį prezidentas vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlo parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
Visgi valdantieji prezidento sprendimą vetuoti įstatymą vertina skeptiškai ir tikisi veto atmesti. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad prezidento Gitano Nausėdos veto parlamento priimtam įstatymui dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams neturi didelių perspektyvų. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat tvirtino raginsiąs kolegas balsuoti prieš G. Nausėdos veto.
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y. nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą.
