Kaip informuojama pranešime, LVAT padarė išvadą, kad Užsienio reikalų ministrui pripažinus netekusiu galios anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, patvirtinus naują konkurso į diplomatinę tarnybą tvarką ir priėmus sprendimą 2020 m. skelbti naują konkursą į diplomatinę tarnybą, nebuvo pagrindo rezervą laikyti galiojančiu ar juo labiau jame esančius asmenis perkelti į pagal naują konkurso į diplomatinę tarnybą tvarką sudaromą sąrašą, kaip to pageidavo pareiškėjas, nurodoma pranešime.
Kaip informuojama, byloje buvo pažymėta, kad Užsienio reikalų ministrui įstatyme yra tiesiogiai nustatyti įgaliojimai tvirtinti konkurso į diplomatinę tarnybą organizavimo tvarką. Ankstesniu ministro įsakymu nustatytos konkurso organizavimo tvarkos pakeitimo poreikis buvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis.
LVAT vertinimu, Užsienio reikalų ministrui patvirtinus naują konkurso į diplomatinę tarnybą tvarką, o ankstesnį teisinį reguliavimą pripažinus netekusiu galios, nuo šios datos neteko galios ir Rezervas bei juo pareiškėjui suteiktas statusas.
Pareiškėjas negalėjo turėti lūkesčių, kad teisės aktais nustatyta atrankos į diplomatinę tarnybą tvarka ar atskiros jos dalys, susijusios su atrankos rezultatų apibendrinimu ir galiojimu, ateityje nesikeis ir kad jo kandidatūra savaime išliks tarp siūlytinų į laisvas diplomatų pareigybes iki pasibaigs netekusiu galios pripažintame teisiniame reguliavime nurodytas Rezervo galiojimo laikotarpis.
Šiuo aspektu LVAT svarbia laikė aplinkybę, kad būdamas Rezerve pareiškėjas turėjo galimybę realizuoti savo teisėtus lūkesčius įstoti į diplomatinę tarnybą pagal anksčiau galiojusią tvarką, tačiau šia galimybe, atsisakydamas jam siūlytų pareigų, nepasinaudojo.