Nepritarti įstatymą vetavusio prezidento siūlymams, suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams kvietė ir valdantieji, ir opozicijai priklausantys parlamentarai.
Opozicinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis Jonas Jarutis teigė, kad šiame įstatymo kontekste nereikėtų sulyginti Baltarusijos ir Rusijos, kaip tą siūlo padaryti prezidentas Gitanas Nausėda.
„Negaliu dėti lygybės ženklo tarp šių dviejų valstybių. Rusija Seime pripažinta kaip valstybė agresorė – teroristinė valstybė. Ji yra tiesiogiai užpuolusi nepriklausomą šalį – Ukrainą. Daugiau nei 80 proc. Rusijos palaiko šį veiksmą. Iš principo Rusijoje neegzistuoja opozicija, nė karto negirdėjome jokio protesto prieš karą, kuris jau antri metai vyksta. Tuo tarpu Baltarusija... Taip, jos režimas leidžia iš Baltarusijos teritorijos daryti tam tikrus veiksmus, bet Baltarusijos visuomenė po paskutinių prezidento rinkimų, kurių demokratinis pasaulis nepripažįsta, išsakė nuomonę dėl suklastotų rinkimų“, – prieš balsavimą teigė J. Jarutis.
Atmesti prezidento veto kvietė ir Laisvės partijos frakcijos narys Vytautas Mitalas.
„Man atrodo, kad visi esame vienoje pusėje. Puikiai suprantame, kad tiek Rusijos, tiek Baltarusijos režimai yra autokratiniai, kad jie yra pavojingi Lietuvai, kad jie taiko represijas prieš savo žmones. Puikiai suprantame, kad turime daryti viską, kas mūsų galioje, kad padėtume Ukrainai laimėti ir kartu puikiai suprantame, kad turime stengtis kaip įmanoma labiau apsaugoti Lietuvą nacionalinio saugumo prasme. Tai apie visų šitų dalykų balansą jau esame pakankamai išdiskutavę Seime (...) Tai man atrodo liko tiktai gana logiškas reguliavimas, kurio griežtinti toliau, kaip siūlytų prezidentas, aš nematau prasmės ir būtinybės. Dėl to manau, kad Seimas turėtų atmesti prezidento veto ir likti prie to įstatymo, už kurį Seimas ir pasisakė priėmimo stadijoje“, – sakė V. Mitalas.
ELTA primena, kad prezidentas vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlo parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
Taip pat šalies vadovas siūlė tobulinti įstatymą, įvedant naują nacionalinio saugumo užtikrinimo instrumentą ir supaprastinti jau išduotų vizų ir leidimų gyventi Lietuvoje atšaukimo procedūras.
Visgi valdantieji prezidento sprendimą vetuoti įstatymą įvertino skeptiškai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį taip pat priėmė sprendimą nepalaikyti prezidento veto ir siūlyti priimti įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams be Prezidentūros teikiamų pakeitimų.
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte, kuriam pritarė Seimas, numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y. nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą.
